Žmogaus kūnas – nuostabus adaptacijos mechanizmas, tačiau net ir jam egzistuoja ribos, kurių peržengti neįmanoma. Ilgą laiką mokslininkai manė, kad žinojo tas ribas, tačiau naujausias Pensilvanijos valstijos universiteto tyrimas atvėrė akis pasauliui – mes esame dar pažeidžiamesni, nei manėme anksčiau.
Kai kūnas nebegali atsivėsinti, prasideda pavojinga grandininė reakcija. Prakaitavimo sistema, evoliucijos dovana, leidžianti žmogui išgyventi įvairiomis sąlygomis, tiesiog nustoja funkcionuoti. Kūnas, nebesugebėdamas išsklaidyti šilumos pertekliaus, patenka į mirtiną spiralę – kyla temperatūra, organai pradeda nefunkcionuoti, o smegenys, jautriausias mūsų organas, patiria negrįžtamą žalą.
Kritinė riba 30,6°C prie 100% drėgnumo
Mokslininkų aptikta „kritinė aplinkos riba” – 30,6°C temperatūra esant 100% drėgmei – kelia nerimą ne tik dėl savo žemumo, bet ir dėl to, kad tokios sąlygos vis dažniau pasitaiko įvairiuose pasaulio regionuose. Su klimato kaita šis slenkstis vis dažniau peržengiamas, o žmonija stovi prieš naują išbandymą – kaip prisitaikyti prie aplinkos, kuri pamažu tampa nesuderinama su mūsų fiziologija?
Labiausiai neramina tai, kad skirtingų populiacijų grupėms šios ribos dar žemesnės – vaikams, pagyvenusiems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, karštis gali tapti mirtinas net nepasiekęs šios moksliškai nustatytos ribos. Tai primena, kad kova su klimato kaita – ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos prioritetas.
Tuo metu prakaitavimo mechanizmas, kuris yra pagrindinis organizmo vėsinimosi būdas, sustoja, todėl gresia šilumos smūgis, organinis nepakankamumas ir mirtis.
Yra žinoma, kad ši kritinė riba, vadinama „šlapio termometro temperatūra”, buvo peržengta tik keletą kartų, daugiausia Pietų Azijos ir Persijos įlankos regionuose. Ilgiausias atvejis truko tik dvi valandas. Laimei, masinio mirtingumo atvejų, susijusių su šia išgyvenamumo riba, nebuvo.
Tačiau net ir vidutinis ekstremalus karštis gali būti pavojingas žmonėms, ir tai priklauso nuo amžiaus, sveikatos ir kitų veiksnių. Dėl kylančios pasaulinės temperatūros vis dažniau pasitaiko šios ribos viršijimo atvejų, o tai kelia rimtą pavojų sveikatai.
Tačiau ekstremalus karštis nebūtinai turi būti artimas šiai ribai, kad pražudytų žmones, ir kiekvienam žmogui ši riba yra skirtinga, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos ir kitų socialinių bei ekonominių veiksnių, teigia ekspertai.
Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad dėl praėjusią vasarą Europoje, kur retai būna pakankamai drėgmės, kad drėgnas termometras užfiksuotų pavojingą temperatūrą, dėl karščio bangos mirė daugiau kaip 61 000 žmonių.
Tačiau kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai įspėja, kad drėgno termometro pavojai taip pat taps dažnesni.
„Per pastaruosius 40 metų šių reiškinių dažnumas padidėjo mažiausiai dvigubai, – sakė Kolinas Reimondas (Colin Raymond) iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos. Šį padidėjimą jis pavadino rimtu žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos pavojumi.
Tyrime prognozuojama, kad artimiausiais dešimtmečiais kai kuriose pasaulio dalyse drėgnojo klimato temperatūra „reguliariai viršys” 35 °C, jei pasaulis atšils 2,5 °C.
Pensilvanijos valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad „kritinė aplinkos riba” žmonėms iš tikrųjų gali būti žemesnė, nei manyta anksčiau. Jie įrodė, kad esant 30,6 °C temperatūrai ir 100 proc. drėgnumui jau pradeda kilti kūno termoreguliacijos problemų, ir ši riba yra gerokai žemesnė nei anksčiau buvusi 35 °C.
Skirtingo amžiaus ir sveikatos būklės žmonės skirtingai reaguoja į karščio sukeltą stresą. Vaikai ir pagyvenę žmonės yra labiausiai pažeidžiami, nes jie turi mažiau gebėjimų reguliuoti kūno temperatūrą ir mažiau prakaituoja.
Parašyti komentarą