Atmintis yra sudėtingas procesas, kuris su amžiumi kinta. Daugelis žmonių pastebi atminties pablogėjimą po 50 metų, tačiau šių pokyčių tempas ir pobūdis gali skirtis. Su amžiumi smegenyse vyksta struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos atminčiai.
Šie pokyčiai yra šie:
– Smegenų tūrio sumažėjimas, ypač su atmintimi susijusiose srityse.
– Sumažėjęs neurotransmiterių, cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių, kiekis.
– Sumažėjusi kraujo tėkmė smegenyse.
– Su Alzheimerio liga siejamų baltymų beta amiloido plokštelių kaupimasis.
Labiausiai paveikti atminties tipai:
– Epizodinė atmintis: konkrečių įvykių ir patirčių atmintis.
– Darbinė atmintis: gebėjimas išlaikyti ir apdoroti informaciją per trumpą laiką.
– Informacijos apdorojimo greitis: laikas, kurio reikia informacijai apdoroti ir į ją reaguoti.
Veiksniai, turintys įtakos atminties sutrikimams:
– Genetika: paveldimumas gali turėti įtakos su amžiumi susijusių atminties konfigūracijų vystymuisi.
– Gyvenimo būdas: Nesveikas gyvenimo būdas, pavyzdžiui, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, fizinio aktyvumo stoka ir netinkama mityba, gali pagreitinti atminties silpnėjimą.
– Lėtinės ligos: Tam tikros lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos ir depresija, gali turėti įtakos atminčiai.
– Vaistai: Kai kurie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, susijusį su atmintimi.
Pažymėtina, kad atminties pablogėjimo nereikėtų „nurašyti“ vien su amžiumi susijusiems pokyčiams. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti Alzheimerio ligos simptomas.
Šaltinis: Sports.kz
Parašyti komentarą