Žmogaus smegenys greitai neatskleis visų savo paslapčių. Tyrėjus ypač domina miego būsena. Kopenhagos universiteto mokslininkai tyrė, kaip miego metu kinta streso hormono norepinefrino lygis. Tam buvo naudojamos laboratorinės pelės. Jų smegenys buvo sujungtos plonomis optinėmis skaidulomis su genetiškai modifikuotais šviesos receptoriais, kurie leido tiksliai sekti norepinefrino lygio pokyčius visose miego fazėse.
Gauti rezultatai leido suprasti, kad streso hormono lygis kinta bangomis. Jo didžiausios vertės, neurologijos požiūriu, atitinka miego ir budrumo būsenas. Mokslininkai mano, kad miegančio žmogaus smegenyse vykstantys procesai yra artimi tiems, kurie vyksta laboratorinės pelės smegenyse. Remiantis tuo, žmogaus smegenys, veikiamos norepinefrino, per naktį „pabunda“ mažiausiai 100 kartų. Pabudimo akimirkos trunka tokį trumpą laiką, kad sąmonei jos tampa nepastebimos.
Po šio atradimo mokslininkai pradėjo galvoti apie tokių „pabudimų“, kuriuos sukelia norepinefrino lygio nukrypimai, reikšmę smegenims. Ir atsakymas buvo rastas. Tyrimai parodė, kad trumpalaikiai pabudimai „perkrauna“ smegenis. Eksperimentas su pelėmis, kai mokslininkai naudojo implantus, leidžiančius joms manipuliuoti hormono lygiu, įrodė, kad šis poveikis yra būtinas norint pagerinti atmintį.
Šis tyrimas verčia į miegą žvelgti kaip į būtiną sąlygą ne tik norint atsigauti ir pailsėti, bet ir sėkmingai įsiminti informaciją. Tuo pačiu metu norepinefrino dinamika pagerina miego procesus, kurie gali teigiamai paveikti mūsų atmintį.
Šaltinis: Kopenhagos universitetas
