Ar kada nors po sunkios dienos darbe ar įtempto ginčo priėmėte sprendimą, dėl kurio vėliau teko skaudžiai gailėtis? Galbūt tai buvo neapgalvotas pirkinys, rizikinga investicija ar netinkamas karjeros žingsnis. Pasirodo, tai ne jūsų charakterio trūkumas. Tai – jūsų smegenyse įsijungęs primityvus išlikimo mechanizmas.
Arkanzaso universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė sukrečiančią tiesą: patirdami stresą, mes tampame lošėjais. Mūsų smegenys išjungia racionalų baimės jausmą, ir mes pradedame priimti pavojingai rizikingus sprendimus, to net nesuvokdami.
Smegenų apgaulė: kodėl praradimo baimė tiesiog išgaruoja?
Daugumai žmonių 100 eurų praradimas sukelia kur kas stipresnę neigiamą emociją, nei 100 eurų laimėjimas suteikia džiaugsmo. Šis reiškinys, vadinamas „praradimo vengimu“, yra vienas iš pamatinių mūsų sprendimų priėmimo mechanizmų, saugančių mus nuo neapgalvotos rizikos.
Tačiau tyrimas parodė, kad stresas veikia kaip jungiklis, kuris šį saugiklį tiesiog išjungia. Patirdamas įtampą, žmogus praranda jautrumą potencialiems nuostoliams. Rizika prarasti viską nebeatrodo tokia baisi, o menka sėkmės tikimybė staiga tampa neįtikėtinai viliojanti.
Pasak tyrimo autorių, būtent šis kognityvinis iškraipymas verčia žmones pirkti loterijos bilietus – jie susitelkia į menką laimėjimo galimybę, visiškai ignoruodami beveik šimtaprocentinę tikimybę prarasti pinigus. Stresas šį iracionalų polinkį sustiprina dešimteriopai.
Vyrų ir moterų skirtumai: netikėti eksperimento rezultatai
Tyrime dalyvavo 147 savanoriai, kurie, patyrę trumpalaikį stresą, turėjo priimti eilę hipotetinių finansinių sprendimų. Rezultatai atskleidė ne tik bendrą polinkį rizikuoti, bet ir stebinančius lyčių skirtumus:
- Vyrai pasirodė esantys kur kas jautresni streso poveikiui priimant sprendimus. Jų pasirinkimai tapdavo ženkliai rizikingesni.
- Moterys, nors taip pat veikiamos streso, demonstravo geresnį gebėjimą tiksliau numatyti galimus savo sprendimų padarinius.
Kitaip tariant, nors stresas paveikia visus, vyrų racionalus sprendimų priėmimo aparatas yra labiau pažeidžiamas.
Išlikimo instinktas moderniame pasaulyje: evoliucinis paaiškinimas
Kodėl mūsų smegenys taip keistai reaguoja? Tyrimo vadovas, docentas Grantas Shieldsas, siūlo evoliucinį paaiškinimą, kuris priverčia į viską pažvelgti naujai.
„Jei jus vejasi plėšrūnas ar užpuolė kitas padaras, elgtis kitaip, nei įprastai, yra logiška“, – teigia jis. „Kartais desperatiškas, rizikingas pasirinkimas – pavyzdžiui, šuolis per tarpeklį – yra naudingesnis, nei įprastas, saugus elgesys.“
Problema ta, kad mūsų smegenys neskiria egzistencinės grėsmės nuo kasdienio streso darbe. Artėjantis projekto terminas, konfliktas su viršininku ar finansiniai sunkumai kūnui siunčia tą patį pavojaus signalą. Įsijungia tūkstantmečius tobulintas „bėk arba kovok“ režimas, kuriame rizika yra nebe grėsmė, o galimas išsigelbėjimas. Šis senovinis instinktas, kadaise padėjęs išgyventi pavojų kupiname pasaulyje, šiandien verčia mus priimti pražūtingus finansinius ir asmeninius sprendimus.
„Aš pats, kai patiriu didelį stresą, stengiuosi atidėti visus svarbius sprendimus, kurie gali lemti materialinius nuostolius“, – pripažįsta G. Shieldsas.
Tai, ko gero, ir yra svarbiausia išvada. Pirmas žingsnis apsisaugoti nuo savęs – suprasti, kad patiriant stresą, jūsų protas nėra jūsų sąjungininkas. Jis vykdo senovinę išlikimo programą, kuri yra beviltiškai pasenusi ir netinkama spręsti sudėtingas šiuolaikinio pasaulio problemas.
