Mūsų laukia permainos. Naktį iš šeštadienio, kovo 29 d., į sekmadienį, kovo 30 d., pakeisime laikrodžių rodykles iš 3 valandos į 4 valandą – taigi ši diena bus viena valanda trumpesnė. Tai nėra daug, bet kūnas leis mums tai pajusti. Sezoninis laiko keitimas kelia daug diskusijų, daugelis teigia, kad jis nereikalingas. Panagrinėsime šio pokyčio poveikį žmogaus organizmui. Ar viena trumpesnė naktis gali būti pablogėjusios savijautos priežastis? Patikriname!
Kodėl keičiame laiką iš žiemos į vasaros?
Laiko keitimo ištakos yra susijusios su idėja taupyti energiją ir efektyviau naudoti saulės šviesą. Pirmasis šią koncepciją XVIII a. pasiūlė Bendžaminas Franklinas, teigdamas, kad veiklos valandų perkėlimas leistų mums geriau prisitaikyti prie natūralių paros ciklų. Tačiau plačiai laiko keitimas pradėtas taikyti tik XX a. – iš pradžių per pasaulinius karus, o vėliau kaip energetikos strategijos dalis.
Šiandien daugelis mokslininkų ir politikų abejoja šio metodo išmintingumu. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad energijos sutaupoma nedaug, o neigiamas poveikis sveikatai viršija galimą naudą. Todėl daugelis šalių jau atsisakė šios praktikos, o Europos Sąjunga jau kelerius metus diskutuoja dėl jos visiško panaikinimo.
Kaip laiko keitimas gali paveikti sveikatą?
Žmogaus organizmas funkcionuoja pagal paros ritmą, kuris reguliuoja fiziologinius procesus – nuo miego ir budrumo ciklų iki kūno temperatūros, hormonų sekrecijos ar medžiagų apykaitos. Laiko keitimas, nors ir iš pažiūros nereikšmingas, sutrikdo šią natūralią pusiausvyrą, o tai gali turėti įvairių nepageidaujamų pasekmių sveikatai.
Mokslininkai nurodo, kad mūsų vidinis biologinis laikrodis (reguliuojamas vadinamųjų laikrodžio genų, tokių kaip PER, CRY ar BMAL1) nėra lankstus ir prie naujų sąlygų prisitaiko su tam tikru uždelsimu. Tai reiškia, kad pasikeitus laikui kelias dienas, o kai kuriems žmonėms – net savaites, galime jausti nuovargį, susilpnėjusią koncentraciją ar pablogėjusią nuotaiką.
Mieguistumas ir nuovargis
Dažniausiai pastebimas laiko keitimo poveikis – pablogėjusi miego kokybė. Tyrimai rodo, kad , perėjus prie vasaros laiko, pirmosiomis dienomis vidutiniškai miegama 40-60 minučių trumpiau, o visiškai prisitaikyti gali prireikti iki savaitės. Tai savo ruožtu turi įtakos melatonino ir kortizolio lygiui, todėl gali atsirasti dėmesio koncentracijos problemų, susilpnėti imunitetas ir net pasireikšti depresija.
Didesnė širdies ligų ir insulto rizika
Laiko keitimas taip pat gali turėti rimtų pasekmių širdies ir kraujagyslių sistemai. Italijos mokslininkų grupės atlikta didelės apimties duomenų analizė parodė, kad per pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko širdies smūgio rizika padidėja maždaug 5 proc. Tuo tarpu insulto atvejų skaičius per šį laikotarpį padidėja 8 proc.
Šio reiškinio priežastis – staigus paros ritmo sutrikimas, dėl kurio padidėja kortizolio, adrenalino ir kitų streso hormonų kiekis. Žmonėms, kovojantiems su hipertenzija ar ateroskleroze, tai gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų epizodų riziką.
Laiko kaitos poveikis psichikos sveikatai
Laiko keitimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai. Tyrimai parodė, kad per pirmąsias kelias savaites po laiko keitimo 11 proc. padaugėja depresijos diagnozių, ypač žmonėms, kurie anksčiau kovojo su nuotaikos sutrikimais.
Dėl sutrikusio miego ritmo ir staiga pasikeitusios kūno harmonijos gali padidėti nuovargis, irzlumas, o kai kuriems žmonėms – net nerimas.
Kas yra labiausiai pažeidžiamas dėl laiko keitimo pasekmių sveikatai?
Nors daugumai žmonių laiko keitimas turi tik trumpalaikį poveikį, kai kurios grupės yra ypač jautrios. Tai ypač aktualu:
- vyresnio amžiaus žmonėms – jų organizmas lėčiau prisitaiko prie paros ritmo pokyčių, todėl gali ilgiau kamuoti nemiga ir pablogėti savijauta;
- žmonėms, sergantiems širdies ligomis, – streso hormonų pokyčiai gali sustiprinti širdies problemas;
- žmonėms, turintiems miego sutrikimų – bet kokie miego harmonijos pokyčiai gali lemti nemigos ir miego problemų paūmėjimą;
- dirbantiems pamainomis – jų paros ritmas jau ir taip yra pakankamai sutrikęs, o pasikeitus laikui prisitaikyti dar sunkiau.
Ar galite pasiruošti laiko keitimui?
Taip, laiko keitimui galima pasiruošti ir tai verta daryti, kad sumažintumėte su juo susijusį diskomfortą. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti – palaipsniui keisti miego laiką: užuot staiga šoktelėję valandą, kelias dienas prieš pokyčius galite pradėti eiti miegoti ir keltis 15-20 minučių anksčiau. Tai suteiks jūsų organizmui laiko prisitaikyti prie naujo miego ritmo. Kodėl taip reikia daryti? Kad išvengtumėte staigaus nuovargio jausmo.
Biologinį laikrodį reguliuojantis veiksnys yra šviesa, todėl pasirūpinkite, kad kuo daugiau dienos šviesos, ypač rytais. Rytinis pasivaikščiojimas ar net kelios minutės prie atviro lango gali padėti sinchronizuoti paros ritmą. O vakare vertėtų vengti dirbtinės mėlynos šviesos, kurią skleidžia telefonų, kompiuterių ir televizorių ekranai, nes ji trikdo melatonino, hormono, atsakingo už miegą, gamybą.
Vasaros laiko pokyčiams taip pat galite pasiruošti tinkamai maitindamiesi. Valgant sunkius patiekalus prieš pat miegą gali būti sunkiau užmigti ir pablogėti miego kokybė, kaip ir geriant kavą, arbatą ar alkoholį vakare. Daug geriau būtų lengvai sukramtyta vakarienė ir atsipalaidavimo ritualai, pavyzdžiui, šilta melisos arbata, knygos skaitymas ar vonia.
Pavasaris – geriausias metas daugiau judėti. Fizinis aktyvumas gali padėti prisitaikyti prie naujo laiko, tačiau nepamirškite, kad intensyviai mankštinkitės daugiau ryte arba po pietų, nes vakarinis aktyvumas gali stimuliuoti organizmą ir trukdyti užmigti.
Miego kokybei taip pat svarbios tinkamos sąlygos miegamajame. Gerai vėdinama patalpa, patogus čiužinys, tyla ir tamsa – tai elementai, kurie gali gerokai pagerinti atsigavimą naktį. Venkite dienos miego, ypač ilgesnio nei 20 minučių, nes vakare gali būti sunku užmigti.
Sąmoningas požiūris į laiko pasikeitimą ir tinkamas organizmo paruošimas gali užtikrinti, kad jo poveikis nebus toks stiprus. Įgyvendindami keletą paprastų įpročių, galite veiksmingai sumažinti nuovargį, pagerinti miego kokybę ir palengvinti perėjimą prie naujo dienos ritmo.
Šaltinis: Interia.pl
Parašyti komentarą