Šiuolaikinis žmogus retai kada išeina iš namų be telefono. Išmanieji įrenginiai tapo mūsų darbo įrankiais, bendravimo priemonėmis, informacijos šaltiniais, netgi emocinio palaikymo ar pramogų kanalais. Tačiau vis dažniau specialistai perspėja – šis visagalis įrenginys gali būti ir… vienas iš pagrindinių šiuolaikinio streso šaltinių.
Išmanusis, bet ne visada sveikas
Psichologai ir neurologai visame pasaulyje kalba apie reiškinį, vadinamą technologiniu pervargimu. Pasak psichologės dr. Rūtos P., nuolatinis informacijos srautas, pranešimų garsai, socialinių tinklų pranešimai ir darbiniai laiškai sukuria „nuolatinio pasirengimo režimą“, kuris trikdo natūralų žmogaus atsipalaidavimo ritmą.
„Kūnas reaguoja į kiekvieną telefono vibraciją ar garsą kaip į mikrogrėsmę. Tai padidina kortizolio – streso hormono – lygį organizme, o ilgainiui – ir lėtinio streso riziką,“ – teigia specialistė.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Nors telefono sukeltas stresas dažnai nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, jis pasireiškia konkrečiais simptomais:
- Miego sutrikimai – dėl nuolatinio „prisijungimo“ režimo ir vėlyvo naudojimosi įrenginiais.
- Nerimas ar susierzinimas, kai telefonas išsikrauna ar dingsta ryšys.
- Sumažėjęs dėmesio išlaikymas ir padidėjęs dirglumas.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip akių įtampa, galvos skausmai, sprando ir riešų skausmai.
Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie išmaniuosius įrenginius naudoja beveik visą dieną – tiek mokymuisi, tiek laisvalaikiui.
Kodėl taip sunku atsitraukti?
Neuromokslų srityje dirbantys ekspertai pabrėžia, kad telefono naudojimas aktyvuoja dopamino sistemą – panašiai kaip saldumynai ar azartiniai žaidimai. Kiekvienas „patinka“ ar naujas pranešimas sukelia trumpalaikį malonumo jausmą. Taip formuojasi įprotis, kurio atsisakyti – sunku.
„Žmonės nesąmoningai tikrina telefoną dešimtis kartų per dieną, net jei nieko konkretaus nelaukia. Tai tampa refleksu“, – sako Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Tomas V.
Kaip sumažinti išmaniųjų keliamą stresą?
- Įsiveskite „skaitmeninę dietą“. Nustatykite laiką, kada sąmoningai atsitraukiate nuo telefono – pavyzdžiui, valanda prieš miegą ar pirmosios 30 minučių po pabudimo.
- Išjunkite nereikalingus pranešimus. Kuo mažiau garsinių ir vaizdinių trikdžių – tuo mažiau įtampos.
- Naudokite ekranų laiką stebinčias programėles. Tokios kaip „Digital Wellbeing“ ar „Screen Time“ padės įvertinti realų naudojimo laiką.
- Palaikykite „telefonų higieną“. Nelaikykite telefono šalia lovos, valgio metu arba bendravimo akimirkomis. Sąmoningas atsitraukimas grąžina dėmesį į čia ir dabar.
- Raskite alternatyvų. Užuot naršę be tikslo – išeikite pasivaikščioti, skaitykite knygą ar pabūkite gamtoje.
Ar visi turi atsisakyti išmaniųjų?
Tikrai ne. Telefonas – vertingas įrankis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti, o ne leisti jam valdyti jus. Technologijos pačios savaime nėra blogos – problemos kyla, kai jos naudojamos be saiko ar sąmoningumo.
„Skaitmeninis balansas šiandien yra tokia pat svarbi sąvoka kaip fizinė ar emocinė sveikata“, – pabrėžia psichologė Rūta P.
📱 Išvada: Išmanieji telefonai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, bet kartu – tylia grėsme psichologinei gerovei. Sąmoningas naudojimas, ribojimai ir skaitmeninis poilsis gali padėti išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir tikrą ryšį su aplinka bei pačiu savimi.
