Tyrėjai patvirtino, kad fizinis kontaktas teigiamai veikia sveikatą, mažina nerimą, depresiją, nuovargį ir skausmą, taip pat gerina kortizolio kiekį ir kitus rodiklius.
Tyrėjai nustatė, kad prisilietimas prie kitų žmonių labiausiai teigiamai veikia psichikos sveikatą, o fizinei sveikatai stiprinti galima liesti net robotus ir kitus objektus.
Atlikę didelę sisteminę apžvalgą ir išsamią metaanalizę, mokslininkai gavo duomenų, rodančių, kad visos kontakto formos – masažas, apkabinimas ar švelnus prisilietimas – turi beveik vienodą naudą sveikatai.
Mokslininkai iš Rūro universiteto Bochume ir Eseno universitetinės ligoninės (Vokietija) kartu su kolegomis iš Nyderlandų neuromokslų instituto atliko 212 tyrimų apžvalgą ir išsamią metaanalizę. Buvo siekiama patvirtinti prielaidą, kad bendravimas padeda palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą.
Taktiliniai pojūčiai yra labai svarbūs daugeliui mūsų gyvenimo aspektų. Tai pirmieji naujagimio pojūčiai, užtikrinantys tiesioginį kontaktą su išoriniu pasauliu. Be asmeninės lytėjimo patirties, mes nuolat bendraujame su mus supančiais žmonėmis, pavyzdžiui, apkabindami, bučiuodami ar masažuodami,
– pažymėjo mokslininkai.
Nauji tyrimai apie prisilietimus
Pandemija, sukėlusi saviizoliaciją ir socialinius apribojimus, dar kartą privertė susimąstyti, kaip fizinis kontaktas gali paveikti mūsų sveikatą ir psichinę būseną. Nors metaanalizių šia tema jau esama, jos buvo skirtos tam tikroms prisilietimų formoms, kohortoms ar konkrečiai sveikatai naudingiems veiksniams, todėl mokslininkai nusprendė pažvelgti į šį klausimą platesniame kontekste.
Konkrečiai jie uždavė klausimą: ar teigiamas poveikis priklauso nuo to, kas ar ką liečia, nuo objekto pažinimo, nuo demografinių veiksnių (amžiaus / lyties) ir nuo sąlyčio trukmės? Tyrėjai išnagrinėjo suaugusiųjų ir vaikų, įskaitant naujagimius, duomenis. Jie taip pat norėjo į apžvalgą įtraukti ir gyvūnus, tačiau nustatė, kad šioje srityje atlikta nepakankamai darbų.
Prisilietimas turi teigiamą poveikį sveikatai
Galutinę imtį sudarė 212 tyrimų, kuriuose dalyvavo 12 966 įvairaus amžiaus dalyviai, duomenys. Analizė parodė, kad apskritai psichinės ir fizinės sveikatos rodiklių nauda buvo vienoda, išskyrus tai, kad suaugusiesiems prisilietimas turėjo mažesnį poveikį miegui ir širdies ritmui, vidutinį poveikį diastoliniam ir sistoliniam kraujospūdžiui (poveikis didėjo su amžiumi), judrumui ir kortizoliui (vadinamajam streso hormonui) ir reikšmingą poveikį nerimui, depresijai, nuovargiui ir skausmui mažinti.
Naujagimiams tyrėjai nenustatė jokio ryšio tarp prisilietimo ir geresnio virškinimo ar širdies ritmo. Tačiau ryšys svyravo nuo vidutinio iki reikšmingo, kai kalbama apie kortizolio kiekį, kepenų ir kvėpavimo fermentus, svorio augimą ir kūno temperatūrą.
Didžiausią naudą psichikos sveikatai davė prisilietimas prie kitų žmonių, o ne prie daiktų, o fizinę sveikatą pagerino net prisilietimas prie robotų ir kitų objektų. Poveikio rūšis – pvz., masažas, glostymas, apkabinimas – nė vienu atveju neturėjo reikšmės, tačiau kūno dalys buvo svarbios. Dažnesni (pvz., dažnesni masažo seansai) ir vienakrypčiai prisilietimai turėjo palankesnį poveikį.
Parašyti komentarą