Akių nuovargis po darbo kompiuteriu ar ilgo telefono žiūrėjimo dažnai atrodo kaip smulkmena, kuri praeis savaime. Tačiau jei akys sausėja, peršti, skauda, vaizdas liejasi ar ima skaudėti galvą, tai gali būti astenopija – regos įtampos būsena. Dažniausiai ją sukelia ne vien mėlyna šviesa, o ilgas žiūrėjimas iš arti be pertraukų, prastas apšvietimas ir nekoreguotos regėjimo problemos.
Kaip suprasti, kad tai ne paprastas nuovargis?
Astenopija atsiranda tada, kai akims per ilgai tenka dirbti vienodu režimu. Skaitant, dirbant kompiuteriu, žiūrint į telefoną ar atliekant smulkius darbus, akys nuolat fokusuojasi į artimą objektą. Tai daro krumplyno raumenys, keičiantys lęšiuko formą. Kai šis darbas trunka valandų valandas, raumenys pavargsta panašiai kaip pavargsta kūno raumenys po ilgos fizinės apkrovos.
Akių nuovargis gali pasireikšti įvairiai. Vieniems pirmiausia ima sausėti akys, kiti jaučia deginimą, niežulį ar sunkumą. Gali atsirasti skausmas aplink akis, spaudimas kaktoje, neryškus arba net dvigubas matymas. Kai kuriems žmonėms trūkčioja akis, sunku susikaupti, ryškesnė šviesa pradeda erzinti.
Dažnas požymis – simptomai sustiprėja darbo pabaigoje arba tik tada, kai žmogus pagaliau atsitraukia nuo ekrano. Kol esame susikaupę, nuovargį galima ignoruoti, bet nutraukus veiklą akys tarsi „primena“, kiek ilgai buvo įtemptos.
Jei po kelių minučių poilsio akys aiškiai atsigauna, greičiausiai tai būtent regos įtampa. Tačiau jei skausmas stiprus, atsiranda pykinimas, staiga pablogėja regėjimas, akys smarkiai parausta ar skausmas nepraeina net pailsėjus, tai jau gali būti ne paprastas akių nuovargis. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kodėl ekranai taip greitai išvargina akis?
Ekranai sukuria kelias problemas vienu metu. Pirmiausia, žiūrėdami į telefoną ar kompiuterį dažnai mirksime rečiau. Dėl to ašarų plėvelė greičiau išgaruoja, akys sausėja, atsiranda perštėjimas ir deginimas. Būtent todėl po ilgos dienos prie kompiuterio akys gali jaustis tarsi „smėlėtos“.
Antra, ekranas dažnai būna per arti. Telefoną laikome prie pat veido, nešiojamąjį kompiuterį statome žemai, o smulkus šriftas verčia dar labiau įsitempti. Kuo arčiau objektas, tuo daugiau darbo tenka fokusavimo sistemai.
Trečia, svarbus kontrastas ir apšvietimas. Per tamsiame kambaryje ryškus ekranas vargina akis, nes jos turi prisitaikyti prie didelio šviesos skirtumo. Per blankus ekranas taip pat blogai – tada žmogus prisimerkia, įsitempia ir greičiau pavargsta.
Mėlyna šviesa dažnai minima kaip pagrindinė problema, tačiau svarbu jos nepervertinti. Ji gali erzinti akis, ypač vakare ar esant jautrumui šviesai, tačiau daugeliu atvejų didžiausią nuovargį sukelia ne pati mėlyna šviesa, o ilgas nepertraukiamas žiūrėjimas iš arti.
Akių įtampą sukelia ne tik ekranai. Skaitymas smulkiu šriftu, vairavimas, siuvimas, rankdarbiai, modeliavimas ar kiti tikslumo reikalaujantys darbai taip pat gali varginti akis. Greiti akių judesiai, pavyzdžiui, žaidžiant vaizdo žaidimus, papildomai apkrauna išorinius akių raumenis.
Rizika didesnė tiems, kurie visą dieną dirba kompiuteriu, daug skaito, mokosi, dirba su dokumentais arba turi nekoreguotų regėjimo sutrikimų. Trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas verčia akis dirbti sunkiau, jei žmogus nenešioja tinkamų akinių ar kontaktinių lęšių.
Kas iš tiesų padeda akims pailsėti?
Pirmoji pagalba labai paprasta – pertrauka. Kai pajuntate, kad akys pradeda degti, skaudėti ar vaizdas darosi neryškus, kelioms sekundėms jas užmerkite. Dar geriau – reguliariai nukreipkite žvilgsnį į tolį.
Praktiška taisyklė: kas 20 minučių trumpam pažiūrėkite į toliau esantį objektą. Tai leidžia akių raumenims atsipalaiduoti, nes jie nebeturi nuolat laikyti fokuso į arti esantį ekraną. Svarbiausia, kad tokios pertraukos būtų ne tada, kai akys jau visiškai pavargo, o reguliariai.
Darbo vieta taip pat turi didelę reikšmę. Ekranas turėtų būti maždaug ištiestos rankos atstumu. Jei tekstą sunku perskaityti, geriau padidinti šriftą, o ne artinti veidą prie ekrano. Tačiau šriftas neturi būti ir nepatogiai didelis, kai tekstas nebetelpa ekrane ir reikia nuolat judinti akis bei galvą.
Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne akinantis. Skaityti ar dirbti prie kompiuterio prietemoje nereikėtų. Jei vakare ekranas atrodo per ryškus, verta įjungti šiltesnių spalvų režimą arba naktinį režimą. Jis nepanaikina akių nuovargio priežasties, bet gali sumažinti diskomfortą.
Jei akys sausėja, padeda sąmoningas mirksėjimas ir, jei reikia, dirbtinės ašaros. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirba kondicionuojamose patalpose, daug laiko praleidžia prie kompiuterio arba turi sausų akių sindromą.
Svarbu ne laukti, kol akys pradės skaudėti, o keisti darbo ritmą. Net idealus ekranas ir geras apšvietimas nepadės, jei į monitorių žiūrima be pertraukos kelias valandas iš eilės.
Kada reikia tikrinti regėjimą?
Jei akių nuovargis kartojasi dažnai, nereikėtų visko nurašyti ekranams. Labai dažnai problema slypi regėjime. Žmogus gali nepastebėti, kad mato šiek tiek prasčiau, nes smegenys prisitaiko, o akys nuolat kompensuoja trūkumą. Dienos pabaigoje tai virsta skausmu, nuovargiu ir galvos spaudimu.
Regėjimą verta pasitikrinti, jei dažnai tenka prisimerkti, skaityti laikant tekstą labai arti ar labai toli, jei vaizdas liejasi, skauda galvą, akys greitai pavargsta arba simptomai atsiranda vos pradėjus dirbti, o ne po kelių valandų.
Korekciniai akiniai ar kontaktiniai lęšiai gali labai sumažinti akių įtampą, jei problema kyla dėl trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo. Kartais pakanka nedidelės korekcijos, kad darbas kompiuteriu taptų daug lengvesnis.
Taip pat reikia atskirti akių nuovargį nuo kitų būklių. Migrena gali sukelti akių skausmą, šviesos baimę ir galvos skausmą, tačiau paprastas akių poilsis jos dažnai nepanaikina. Įtampos galvos skausmas gali spausti kaktą ir pakaušį, o virusinis konjunktyvitas pasireiškia paraudimu, niežuliu, išskyromis ir užkrečiamumu.
Astenopija paprastai nėra pavojinga, bet ji yra aiškus signalas, kad akys dirba per daug arba netinkamomis sąlygomis. Jei akys kasdien pavargsta, tai nėra norma, kurią reikia kentėti. Dažniausiai pakanka geresnio apšvietimo, didesnio šrifto, tinkamo atstumo iki ekrano, reguliarių pertraukų ir regėjimo patikros.
Ekranų neišvengsime, bet galima pakeisti tai, kaip į juos žiūrime. Akims reikia ne stebuklingų pratimų, o paprasto ritmo: matyti arti, tada pailsėti žiūrint toliau, gauti pakankamai drėgmės ir nebūti verčiamoms visą dieną dirbti be sustojimo.
