Ant maisto pamatėte pelėsį? Šiuos produktus reikia išmesti nedelsiant

Pelėsis ant maisto dažnai atrodo kaip smulkmena. Mažas žalsvas taškelis ant duonos kampo, baltas pūkelis ant uogienės paviršiaus ar vos matoma dėmė ant sūrio. Pirma mintis daugeliui būna paprasta: nupjausiu, nugramdysiu, nuimsiu viršų ir bus gerai. Tačiau su pelėsiu virtuvėje taip paprastai nėra.

Matoma dėmė dažnai yra tik paviršius. Pelėsis gali turėti nematomų „šaknelių“, kurios įsiskverbia giliau į maistą, ypač jei produktas minkštas, drėgnas ar purus. Kai kurie pelėsiai gali gaminti toksinus, todėl klausimas čia ne vien apie skonį ar išvaizdą. Kartais toks taupymas baigiasi ne sutaupytais eurais, o skrandžio problemomis.

Kodėl pelėsio neužtenka tiesiog nugramdyti?

Pelėsis mėgsta drėgmę. Kuo produktas minkštesnis ir vandeningesnis, tuo lengviau pelėsis plinta giliau. Ant paviršiaus galite matyti tik mažą tašką, bet viduje jau gali būti prasidėję procesai, kurių akimis nepamatysite. Būtent todėl vienas supelijęs duonos kampas nereiškia, kad likusi riekė ar visas kepalas yra saugus.

JAV maisto saugos specialistai aiškina, kad pelėsio matoma dalis dažnai nėra visa problema: kai kuriuose maisto produktuose jis gali būti išplitęs giliau, nei atrodo iš išorės. Ypač atsargiai reikia elgtis su minkštais, porėtais ir drėgnais produktais, nes juose pelėsis plinta lengviau.

Todėl taisyklė paprasta: jei produktas minkštas, šlapias, purus ar jau paruoštas valgyti, pelėsio geriau nelaikyti „vietiniu gedimu“. Tokiais atvejais saugiausia išmesti visą produktą.

Produktai, kuriuos reikia mesti iš karto

Pirmiausia – duona ir kepiniai. Net jei pelėsis matomas tik ant vienos riekės, visas kepalas gali būti užterštas. Duona yra porėta, todėl pelėsio siūlai gali keliauti per minkštimą nepastebimai. Tas pats galioja bandelėms, pyragams, lavašui, tortilijoms ir kitiems minkštiems kepiniams. Nupjauti kampo neužtenka.

Iš karto reikėtų mesti ir minkštus pieno produktus: varškę, jogurtą, grietinę, tepamą sūrį, kreminį sūrį, rikotą, maskarponę, minkštus sūrius. Jei ant jų atsirado pelėsis, viso indelio ar pakuotės geriau nebegelbėti. Tokiuose produktuose drėgmės daug, todėl pelėsis gali būti išplitęs plačiau, nei matote.

Labai atsargiai reikia elgtis ir su uogiene, džemu, padažais, konservuotais produktais bei užtepėlėmis. Senas įprotis „nuimti pelėsį nuo viršaus“ nėra geras sprendimas. Jei stiklainyje atsirado pelėsio, produktą geriau išmesti. Tai ypač svarbu, jei kalbame apie namines uogienes, padažus ar produktus, kurie ilgiau stovėjo atidaryti šaldytuve.

Mesti reikėtų ir supelijusius virtus patiekalus: sriubas, troškinius, makaronus, ryžius, košes, mėsos patiekalus, salotas su majonezu, virtas bulves ar likučius dėžutėje. Jeigu maistas jau buvo pagamintas ir po kelių dienų šaldytuve ant jo atsirado pelėsis, jo gaivinti neverta. Tokie likučiai dažnai turi pakankamai drėgmės ir maistinių medžiagų, kad gedimas plistų greitai.

Minkšti vaisiai ir daržovės taip pat patenka į rizikos grupę. Supelijusias braškes, avietes, persikus, pomidorus, agurkus, slyvas ar vynuoges geriau išmesti. Jei vienoje uogų dėžutėje supelijo kelios uogos, reikėtų labai atidžiai peržiūrėti likusias, o šalia buvusias minkštas ar pažeistas taip pat pašalinti. Pelėsis uogose plinta ypač greitai.

Ką kartais dar galima išgelbėti?

Ne viską, ant ko pasirodo pelėsis, reikia automatiškai mesti į šiukšliadėžę. Yra keli produktai, kuriuose pelėsis paprastai neįsiskverbia taip giliai, nes jie kieti ir tankūs. Pavyzdžiui, kietą sūrį galima bandyti išsaugoti, jei pelėsis yra tik mažame plote. Tokiu atveju reikia nupjauti mažiausiai apie 2,5 cm aplink supelijusią vietą ir po ja, stengiantis, kad peilis nepaliestų paties pelėsio. Likusią dalį reikėtų suvynioti į švarią pakuotę.

Panašiai galima elgtis su kietomis daržovėmis, tokiomis kaip morkos, kopūstai ar kietesnės paprikos. Jei pelėsio dėmė nedidelė, pažeistą vietą galima plačiai išpjauti. Tačiau jei daržovė suminkštėjusi, vandeninga, gleivėta ar blogai kvepia, jos gelbėti nebereikėtų.

Vis dėlto čia svarbu nepersistengti su taupymu. Jei abejojate, ar produktas dar saugus, geriau nerizikuoti. Ypač jei namuose yra vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, nėščiųjų ar silpnesnį imunitetą turinčių asmenų.

Kaip sumažinti pelėsio riziką namuose?

Didžiausia klaida – laikyti maistą „iki paskutinės dienos“ ir tikėtis, kad šaldytuvas viską išgelbės. Šaldytuvas lėtina gedimą, bet jo nesustabdo. Todėl verta dažniau peržiūrėti lentynas, ypač galinę šaldytuvo dalį, kur produktai dažnai pasislepia ir pamirštami.

Duoną geriau laikyti taip, kad ji negautų per daug drėgmės. Jei kepalo nespėjate suvalgyti per kelias dienas, dalį galima užšaldyti. Uogas ir vaisius verta perrinkti iš karto po pirkimo, nes viena pažeista uoga gali greitai sugadinti visą dėžutę. Atidarytus stiklainius, padažus ir pieno produktus reikėtų laikyti sandariai uždarytus ir nesinaudoti nešvariu šaukštu.

Taip pat svarbu reguliariai valyti šaldytuvą. Jei jame jau buvo supelijęs produktas, neužtenka jį išmesti. Reikėtų nuvalyti lentyną, dėžutę ar vietą, kur jis stovėjo, nes pelėsio sporos gali likti ant paviršių ir vėliau persikelti ant kitų produktų.

Pelėsis virtuvėje nėra ta vieta, kur verta žaisti loteriją. Kietą sūrį ar kietą daržovę kai kuriais atvejais dar galima išgelbėti, bet duona, minkšti pieno produktai, uogienės, virti patiekalai, minkšti vaisiai ir daržovės turėtų keliauti į šiukšliadėžę be gailesčio. Kartais išmesti vieną produktą yra pigiau ir protingiau nei rizikuoti savo sveikata.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!