Saldumynų norisi ne šiaip sau – žmogaus organizmas nuo seno buvo linkęs ieškoti greito energijos šaltinio. Tačiau tai, kas kadaise padėjo išgyventi, šiandien gali tapti problema. Nauji tyrimai rodo, kad cukraus perteklius maiste gali paveikti ne tik kūno svorį ar medžiagų apykaitą, bet ir atmintį.
Kodėl mokslininkai tiria būtent cukrų
Cukrus ilgą laiką buvo retas ir vertingas energijos šaltinis. Senovėje saldus skonis reiškė vaisius, medų ar kitą greitai pasisavinamą maistą, kuris galėjo padėti išgyventi. Todėl žmogaus smegenys iki šiol į saldumą reaguoja palankiai.
Problema ta, kad šiandien cukraus yra ne tik desertuose. Jo randama gėrimuose, padažuose, pusgaminiuose, pusryčių dribsniuose ir užkandžiuose. Dėl to žmogus gali suvartoti daug daugiau cukraus, nei pats įsivaizduoja.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau klausia, kaip toks mitybos fonas veikia smegenis. Ypač daug dėmesio skiriama atminčiai, mokymuisi ir hipokampui – smegenų sričiai, kuri siejama su naujos informacijos įsiminimu ir erdvine orientacija.
Neseniai žurnale „Nutritional Neuroscience“ paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje ir metaanalizėje buvo nagrinėjami 27 eksperimentiniai tyrimai su graužikais. Tyrėjai aiškinosi, ar perėjimas nuo daug cukraus turinčios mitybos prie sveikesnės gali padėti atkurti atminties funkciją.
Sveikesnė mityba padėjo, bet ne viską grąžino atgal
Tyrimo rezultatai nebuvo vienareikšmiškai džiuginantys. Kai graužikams daug cukraus turinti mityba buvo pakeista sveikesne, atminties rodikliai pagerėjo. Tačiau jie ne visada grįžo į tokį lygį, koks buvo tų gyvūnų, kurie niekada negavo perteklinio cukraus.
Kitaip tariant, mitybos pakeitimas gali padėti, bet tai nėra stebuklingas „anuliavimo“ mygtukas. Kai kurie atminties sutrikimai gali išlikti net ir po to, kai cukraus kiekis maiste sumažinamas.
Mokslininkė Simone Wren iš Sidnėjaus technologijos universiteto pabrėžė, kad net kelios savaitės sveikesnės mitybos nebūtinai grąžina smegenis į pradinę būseną. Pagerėjimas matomas, tačiau jis nėra visiškas.
Svarbu ir tai, kad tyrimuose labiausiai išsiskyrė būtent atmintis. Kitos elgesio ar kognityvinės funkcijos, tokios kaip aktyvumas, nerimo lygis ar bendros reakcijos, ilgalaikių pokyčių neparodė taip aiškiai. Tai leidžia manyti, kad su hipokampu susijusi atmintis gali būti ypač jautri mitybos pokyčiams.
Cukrus smegenims gali būti sunkesnis išbandymas nei riebalai
Mokslininkai pastebėjo ir dar vieną įdomų skirtumą. Ne visos nesveikos mitybos rūšys veikė vienodai.
Geriausias atminties atsigavimas buvo fiksuotas tada, kai gyvūnai buvo perkelti nuo daug riebalų turinčios dietos prie sveikesnės mitybos. Tačiau kai racione buvo daug cukraus arba cukraus ir riebalų derinys, atsigavimo efektas buvo silpnesnis.
Tai rodo, kad cukraus perteklius gali turėti ypač nepalankų poveikį atminčiai. Žinoma, šiuos rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes kalbama apie tyrimus su graužikais, o ne tiesioginį eksperimentą su žmonėmis. Tačiau tokie tyrimai naudingi tuo, kad leidžia tiksliau atskirti mitybos poveikį nuo kitų veiksnių.
Žmonių gyvenime viskas sudėtingiau: mityba persipina su fiziniu aktyvumu, miegu, stresu, amžiumi, ligomis ir kasdieniais įpročiais. Todėl vien cukraus poveikį žmogaus atminčiai ištirti daug sunkiau.
Ar galima „ištaisyti“ cukraus žalą?
Gera žinia ta, kad mitybos pagerinimas vis tiek turi prasmę. Net jei atminties funkcija neatsistato visiškai, sveikesnis racionas gali padėti smegenims veikti geriau nei toliau vartojant perteklinį cukraus kiekį.
Tačiau tyrėjų žinutė gana aiški: geriausia strategija yra ne vėliau taisyti pasekmes, o kuo anksčiau sumažinti cukraus perteklių maiste. Tai ypač svarbu formuojant vaikų ir paauglių mitybos įpročius, nes smegenys tuo metu vis dar aktyviai vystosi.
Tai nereiškia, kad reikia visiškai demonizuoti kiekvieną saldumyną. Problema dažniausiai prasideda ne nuo vieno pyrago gabalėlio, o nuo nuolatinio pertekliaus – saldžių gėrimų, dažnų užkandžių, desertų po kiekvieno valgymo ir paslėpto cukraus kasdieniuose produktuose.
Todėl praktiškiausias kelias – mažinti cukrų palaipsniui: rečiau rinktis saldžius gėrimus, atidžiau skaityti produktų sudėtį, dažniau valgyti pilnavertį maistą ir saldumynus palikti kaip išimtį, o ne kasdienį įprotį.
Moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad maistas veikia ne tik kūną, bet ir smegenis. O atmintis gali būti viena iš tų funkcijų, kurios jautriai reaguoja į ilgalaikį cukraus perteklių. Sveikesnė mityba padeda, tačiau dar geriau – neleisti problemai įsitvirtinti.
