Deguto muilas dažnai pristatomas kaip natūrali pagalba probleminei odai, pleiskanoms ar uždegimams. Jo pagrindas paprastas – muilo bazė ir beržų degutas, suteikiantis stiprų kvapą bei sausinantį poveikį. Tačiau svarbiausia suprasti ribą: deguto muilas gali būti naudingas kaip trumpalaikė pagalbinė priemonė, bet jis netinka visiems ir neturėtų tapti agresyvia kasdiene odos priežiūra.
Kas yra deguto muilas ir kodėl jo kvapas toks stiprus?
Deguto muilas išsiskiria labai paprasta sudėtimi. Dažniausiai jame yra muilo pagrindas ir beržų degutas – būtent jis suteikia tamsesnę spalvą, specifinį kvapą ir savybes, dėl kurių ši priemonė ilgai naudojama tiek buityje, tiek odos priežiūroje.
Kvapas yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės šį muilą arba mėgsta, arba negali jo pakęsti. Jis aitrus, dūminis, primenantis degutą, todėl vonioje gali išlikti kurį laiką. Ant odos kvapas paprastai neužsibūna labai ilgai, tačiau plaukuose gali būti juntamas stipriau.
Deguto muilas vertinamas dėl kelių savybių: jis sausina, padeda pašalinti riebalų perteklių, gali raminti uždegimines vietas ir gerai nuvalo odą. Būtent dėl to jis dažniausiai minimas kalbant apie riebią, į spuogus linkusią odą, pleiskanas ar galvos odos riebumą.
Tačiau tas pats sausinantis poveikis yra ir didžiausias jo trūkumas. Jeigu oda sausa, jautri, linkusi į šerpetojimą ar sudirgimą, deguto muilas gali ne padėti, o pabloginti būklę.
Kaip naudoti veidui, jei oda riebi ar linkusi į spuogus?
Deguto muilas dažniausiai naudojamas probleminei odai, kai vargina spuogai, inkštirai, riebus blizgesys ar užsikimšusios poros. Jis gali padėti geriau nuplauti riebalų perteklių ir laikinai sumažinti odos riebumą.
Veidui jo nereikėtų trinti tiesiai gabalėliu. Geriau muilą suputoti rankose, putas užtepti ant veido, vengiant srities aplink akis, trumpai palaikyti ir kruopščiai nuplauti. Oda po tokio prausimo dažnai atrodo švaresnė, mažiau riebi, tačiau gali atsirasti tempimo pojūtis.
Jeigu norisi stipresnio poveikio, tirštas putas galima naudoti kaip trumpą kaukę. Ji tepama ne ant viso veido, o tik ant riebesnės T zonos arba atskirų uždegiminių vietų. Laikyti reikėtų trumpai – kelias minutes, ne ilgiau, ir po to gerai nuplauti.
Svarbiausia klaida – pradėti deguto muilu praustis kasdien ryte ir vakare. Net riebi oda turi apsauginį barjerą. Per dažnas sausinimas gali jį pažeisti, o tada oda gali pradėti dar labiau riebaluotis, parausti, šerpetoti ar tapti jautresnė.
Tokį muilą saugiau naudoti kursais arba kelis kartus per savaitę, stebint odos reakciją. Po prausimo būtina patepti lengvu drėkinamuoju kremu, nes švari oda neturi likti „nutempta“ ir išsausėjusi.
Deguto muilas plaukams: kada verta bandyti?
Deguto muilas dažnai naudojamas galvos odai, kai vargina pleiskanos, riebumas ar niežėjimas. Jis gali padėti sumažinti perteklinį riebalavimąsi ir geriau išplauti galvos odą, ypač jei įprasti šampūnai nepadeda.
Tačiau plaukams ši priemonė nėra patogi visiems. Deguto muilas gali sausinti ne tik odą, bet ir pačius plaukus. Po plovimo jie gali tapti šiurkštesni, sunkiau iššukuojami, prarasti blizgesį. Dėl to geriau jį naudoti ne kaip nuolatinį šampūną, o kaip trumpą kursą arba retkarčiais.
Plaunant galvą deguto muilu, putas reikėtų tepti daugiausia ant galvos odos, o ne ant viso plaukų ilgio. Po plovimo būtina labai gerai išskalauti. Jei lieka specifinis kvapas, plaukus galima papildomai perplauti švelniu rūgštesniu skalavimo tirpalu arba naudoti įprastą kondicionierių ilgiui, bet ne šaknims.
Jeigu pleiskanos stiprios, galvos oda paraudusi, šlapiuoja, skauda arba niežėjimas nepraeina, deguto muilas neturėtų būti vienintelis sprendimas. Tokiu atveju geriau ieškoti priežasties ir rinktis gydomąsias priemones, o ne vien sausinti odą.
Kada deguto muilo geriau nenaudoti?
Pirmiausia jo reikėtų vengti žmonėms, kurių oda labai sausa, jautri arba linkusi į alergines reakcijas. Beržų degutas yra natūralus komponentas, bet natūralus nereiškia automatiškai saugus. Jis gali dirginti ir sukelti alerginę reakciją.
Prieš pirmą kartą naudojant, verta atlikti paprastą jautrumo testą: šiek tiek putų užtepti ant nedidelio odos plotelio, pavyzdžiui, vidinėje dilbio pusėje, nuplauti ir stebėti reakciją. Jei atsiranda paraudimas, niežėjimas, deginimas ar bėrimas, veidui ar galvos odai šios priemonės naudoti nereikėtų.
Atsargiai reikėtų elgtis ir sergant dermatitu, egzema, žvyneline ar kitomis odos ligomis. Nors deguto priemonės kartais minimos kaip pagalbinės, kiekviena odos būklė skirtinga. Vienam žmogui sausinantis poveikis gali palengvinti simptomus, kitam – išprovokuoti paūmėjimą.
Intymiai higienai deguto muilas taip pat nėra tinkamas kasdienis pasirinkimas. Ši sritis jautri, o stipriai sausinantis ir kvapnus muilas gali sutrikdyti natūralią pusiausvyrą, sukelti dirginimą ar sausumą. Jei yra niežėjimas, deginimas, neįprastos išskyros ar nemalonus kvapas, reikia ne eksperimentuoti su muilu, o kreiptis į specialistą.
Paprasta taisyklė: naudoti trumpai, ne kasdien ir visada drėkinti
Deguto muilas gali būti naudingas, kai reikia sumažinti riebumą, trumpai pasausinti uždegimines vietas ar išbandyti papildomą priemonę nuo pleiskanų. Tačiau jis neturėtų pakeisti visos odos priežiūros rutinos.
Geriausia jį naudoti saikingai: ne kasdien, ne ilgai laikant ant odos ir ne ant jautriausių vietų. Po naudojimo odą būtina drėkinti, nes deguto muilas pašalina ne tik nešvarumus, bet ir dalį natūralaus apsauginio sluoksnio.
Pagrindinė jo nauda atsiranda tada, kai jis naudojamas tiksliai ir trumpam. Pagrindinė žala – kai jis paverčiamas universalia priemone nuo visko.
Deguto muilas nėra stebuklingas vaistas, bet ir nėra bevertis senas produktas. Tai stipri, specifinė priemonė, kuri gali padėti riebiai ar probleminei odai, tačiau jautriai ir sausai odai gali būti per grubi. Todėl svarbiausia ne aklai tikėti jo reputacija, o stebėti savo odą: jei ji po naudojimo nurimsta – priemonė gali tikti, jei tempia, rausta ir šerpetoja – geriau jos atsisakyti.
