Alus dažnai laikomas nekaltesniu pasirinkimu nei degtinė, viskis ar kiti stiprieji alkoholiniai gėrimai. Ne vienam jis atrodo kaip paprastas vakaro atsipalaidavimo ritualas, gėrimas prie vakarienės, susitikimo su draugais ar savaitgalio poilsio.
Tačiau gydytojai vis garsiau primena: „lengvesnis“ nereiškia saugus. Reguliarus alaus vartojimas gali pamažu kenkti kepenims, medžiagų apykaitai, širdžiai ir kraujagyslėms. Didžiausia problema dažnai slypi ne vien alkoholio stiprume, o kiekyje ir įprotyje.
Kodėl alus gali būti pavojingesnis, nei atrodo?
Alus turi mažiau alkoholio nei stiprieji gėrimai, todėl daugelis žmonių jį nuvertina. Tačiau būtent dėl to jo dažnai išgeriama daugiau. Vienas bokalas, antras, trečias – ir per vakarą susidaro alkoholio kiekis, kuris organizmui jau nėra toks nekaltas.
Ekspertai pabrėžia, kad alus dažnai vartojamas reguliariai ir dideliais kiekiais. Tokiu atveju organizmas nuolat gauna alkoholio dozes, o kepenims tenka vis didesnis krūvis.
Kepenys gali sirgti tyliai
Viena pavojingiausių problemų yra ta, kad kepenų pažeidimai ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Iš pradžių gali vystytis kepenų suriebėjimas. Žmogus gali jaustis beveik įprastai ir nė neįtarti, kad organizme jau vyksta pokyčiai.
Vėliau gali atsirasti uždegimas, o sunkesniais atvejais – cirozė. Tai būklė, kai kepenys randėja ir praranda dalį savo funkcijų.
Gydytojai pastebi, kad ligoninėse netrūksta pacientų, sergančių pažengusia kepenų ciroze, kurie tikina gėrę „tik alų“. Būtent šis žodis „tik“ ir kelia nerimą – jis leidžia ilgai nematyti realios rizikos.
Kokie simptomai gali įspėti?
Kepenų pažeidimo požymiai dažnai vystosi lėtai. Iš pradžių juos lengva supainioti su nuovargiu, stresu ar pervargimu.
Verta sunerimti, jei vargina nuolatinis silpnumas, mieguistumas, sunkumas susikaupti, sunkumo jausmas ar skausmas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Pažengusiais atvejais gali atsirasti kojų tinimas, pilvo pūtimas dėl skysčių kaupimosi, odos niežėjimas, pageltusi oda ar akių baltymai.
Tokie simptomai nėra tie, kuriuos reikėtų „pralaukti“. Pastebėjus juos, būtina kreiptis į gydytoją.
Alus veikia ne tik kepenis
Reguliarus alaus vartojimas gali paveikti ir medžiagų apykaitą. Specialistai teigia, kad alus gali didinti trigliceridų kiekį kraujyje. Paprastai tariant, tai riebalai, cirkuliuojantys kraujyje.
Kai jų per daug, didėja kepenų suriebėjimo, atsparumo insulinui, nutukimo, 2 tipo diabeto, aukšto kraujospūdžio, aterosklerozės ir širdies ligų rizika.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie jau turi medžiagų apykaitos sutrikimų: serga diabetu, turi atsparumą insulinui, nutukimą ar policistinių kiaušidžių sindromą.
„Alaus pilvas“ – ne tik išvaizdos klausimas
Alus suteikia ir nemažai kalorijų. Jei jis geriamas dažnai, ypač vakare ir kartu su kaloringais užkandžiais, tai gali skatinti riebalų kaupimąsi pilvo srityje.
Visceraliniai riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, laikomi ypač pavojingais. Jie siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos ir diabeto rizika.
Todėl vadinamasis „alaus pilvas“ nėra tik estetinė problema. Tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta medžiagų apykaitos pokyčiai.
Ar yra saugus alkoholio kiekis?
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad visiškai saugios alkoholio dozės nėra. Net nedideli kiekiai gali didinti tam tikrų ligų riziką, įskaitant kepenų pažeidimus, širdies ir kraujagyslių ligas bei kai kuriuos vėžinius susirgimus.
Tai nereiškia, kad vienas bokalas automatiškai sukels ligą. Tačiau gydytojai ragina nekurti iliuzijos, kad alus yra nekenksmingas vien todėl, jog jis silpnesnis už degtinę.
Didžiausias pavojus – įprotis
Specialistai pabrėžia, kad pavojingiausia situacija yra tada, kai alus tampa kasdienybės dalimi. Pavyzdžiui, keli bokalai po darbo, alus prie vakarienės, savaitgalio „atsipalaidavimas“, kuris kartojasi kiekvieną savaitę.
Toks įprotis gali atrodyti nekaltas, bet organizmui jis reiškia nuolatinį alkoholio poveikį. O alkoholis, kaip primena gydytojai, yra toksinas. Jis dirgina virškinamąjį traktą, veikia kepenis, nervų sistemą, širdį ir medžiagų apykaitą.
Ką verta prisiminti?
Alus nėra saugus vien todėl, kad yra silpnesnis už stipriuosius gėrimus. Jo dažnai išgeriama daugiau, o reguliarus vartojimas gali palaipsniui žaloti organizmą.
Jeigu alus tapo įpročiu, verta sąžiningai įsivertinti, kiek jo išgeriama per savaitę. Dar svarbiau – atkreipti dėmesį į savijautą, kraujo tyrimus, kepenų rodiklius, svorį, kraujospūdį ir energijos lygį.
O jei kyla abejonių dėl sveikatos, geriausias sprendimas – ne spėlioti, o pasitarti su gydytoju. Kartais organizmas ilgai tyli, bet tai nereiškia, kad jis nepatiria žalos.
