Daugeliui rytas prasideda ne nuo pusryčių, o nuo kavos. Puodelis dar prieš pirmą kąsnį atrodo kaip greičiausias būdas pabusti, susikaupti ir pradėti dieną. Tačiau klausimas lieka tas pats: ar kava tuščiu skrandžiu tikrai nekenkia? Tyrimai rodo, kad pati kava gali turėti naudos sveikatai, bet ne visiems žmonėms rytinis puodelis be maisto tinka vienodai.
Kava nėra vien kofeinas – jos poveikis priklauso nuo daugelio dalykų
Kava dažniausiai siejama su kofeinu, tačiau iš tikrųjų tai gerokai sudėtingesnis gėrimas. Joje yra įvairių cheminių junginių, o poveikis organizmui priklauso nuo kavos pupelių, skrudinimo, paruošimo būdo ir išgeriamo kiekio.
Aktyviausias ir geriausiai žinomas kavos komponentas yra kofeinas. Būtent jis stimuliuoja nervų sistemą, padeda greičiau išsibudinti, sumažina mieguistumą ir suteikia energijos pojūtį. Dėl šios priežasties kava daugeliui tampa rytiniu ritualu, be kurio sunku pradėti dieną.
Vis dėlto kofeinas veikia ne tik smegenis. Jis gali paveikti širdies ritmą, virškinimą, kraujospūdį, nervinę įtampą ir miego kokybę. Todėl tas pats kavos puodelis vienam žmogui gali būti visiškai įprastas, o kitam sukelti drebulį, nerimą ar skrandžio diskomfortą.
Būtent todėl svarbu vertinti ne tik tai, ar kava „sveika“, bet ir kaip jūsų organizmas į ją reaguoja.
Ką rodo tyrimai apie kavos naudą?
Kasdienis kavos vartojimas nebūtinai yra blogas įprotis. Priešingai – kai kurie tyrimai sieja kavos gėrimą su mažesne tam tikrų ligų rizika. Minima, kad kavą geriantys žmonės kai kuriais atvejais gali turėti mažesnę riziką susirgti 2 tipo diabetu, širdies ligomis, Parkinsono liga ar riebaline kepenų liga.
Tačiau čia svarbu neperlenkti lazdos. Tai nereiškia, kad kavą reikėtų pradėti gerti kaip „vaistą“ ar kuo daugiau jos išgerti, tuo geriau. Ryšys tarp kavos ir sveikatos priklauso nuo daugybės veiksnių: bendros mitybos, fizinio aktyvumo, miego, paveldimumo, turimų ligų ir net to, kokią kavą žmogus renkasi.
Pavyzdžiui, nefiltruota kava, tokia kaip turkiška ar kai kurie panašūs paruošimo būdai, gali turėti junginių, kurie siejami su blogojo cholesterolio kiekio didėjimu. Todėl net ir kalbant apie kavos naudą, negalima jos vertinti vienodai visais atvejais.
Paprasčiau tariant, kava gali būti sveikos gyvensenos dalis, bet ji neturėtų tapti pasiteisinimu prastai mitybai, miego trūkumui ar nuolatiniam nuovargiui maskuoti.
Kas nutinka, kai kavą geriate tuščiu skrandžiu?
Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kava geriama be jokio maisto. Tuščiu skrandžiu kofeinas gali būti greičiau ir stipriau juntamas. Kai kuriems žmonėms tai reiškia malonų energijos pliūpsnį, bet kitiems – nemalonius pojūčius.
Išgėrus kavos nevalgius gali pasireikšti padažnėjęs širdies plakimas, rankų drebulys, galvos skausmas, pykinimas, skrandžio graužimas ar bendras neramumas. Tai ypač tikėtina žmonėms, kurie jautresni kofeinui, turi refliuksą, jautrų skrandį, nerimo sutrikimų ar yra linkę į širdies ritmo padažnėjimą.
Kai kuriems problema būna ne pati kava, o jos kiekis. Vienas nedidelis puodelis gali būti visiškai toleruojamas, tačiau keli stiprios kavos puodeliai iš eilės, ypač be pusryčių, jau gali sukelti nemalonių simptomų.
Jeigu po rytinės kavos tuščiu skrandžiu jaučiate, kad pradeda mausti skrandį, pykina, širdis plaka greičiau arba atsiranda drebulys, tai ženklas, kad organizmui toks įprotis netinka. Tokiu atveju verta kavą gerti po pusryčių arba bent su nedideliu užkandžiu.
Kiek kavos laikoma protingu kiekiu?
Daugeliui žmonių 1–2 puodeliai kavos per dieną neturėtų kelti problemų, jei nėra individualaus jautrumo ar gydytojo nurodymų jos riboti. Tačiau svarbu stebėti ne tik puodelių skaičių, bet ir kavos stiprumą.
Didelis puodelis stiprios kavos nėra tas pats, kas mažas puodelis silpnesnės. Be to, kofeino yra ne tik kavoje – jo gali būti arbatoje, energiniuose gėrimuose, kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose ar papilduose.
Atsargiau su kava reikėtų elgtis, jei ji trikdo miegą, didina nerimą, sukelia rėmenį, širdies plakimą ar virškinimo diskomfortą. Tokiais atvejais geriau mažinti kiekį, rinktis silpnesnę kavą arba perkelti ją į vėlesnį rytą, kai jau esate pavalgę.
Svarbiausia taisyklė paprasta: kava turi padėti jaustis geriau, o ne maskuoti nuolatinį išsekimą ar sukelti naujų simptomų.
Ką rinktis, jei kava ryte dirgina skrandį?
Jei mėgstate kavos ritualą, nebūtina jo visiškai atsisakyti. Pirmiausia galite pabandyti pakeisti laiką – kavą gerti ne vos atsikėlus, o po pusryčių. Net nedidelis maisto kiekis gali sumažinti nemalonų poveikį skrandžiui.
Taip pat verta rinktis švelnesnę kavą, mažesnį puodelį arba kavą su pienu, jei ją toleruojate. Kai kuriems žmonėms geriau tinka mažiau kofeino turintys gėrimai.
Alternatyvos gali būti juodoji arbata, žalioji arbata, matė arba matcha. Jos taip pat gali suteikti žvalumo, tačiau kofeino poveikis dažnai juntamas kitaip nei išgėrus stiprios kavos.
Vis dėlto geriausias atsakymas slypi ne bendroje taisyklėje, o jūsų savijautoje. Jei kava tuščiu skrandžiu nesukelia jokių nemalonių pojūčių, vien dėl to jos bijoti nereikia. Tačiau jei po jos atsiranda pykinimas, skrandžio graužimas, drebulys ar širdies plakimas, organizmas aiškiai rodo, kad rytinį įprotį verta keisti.
Kava gali būti naudinga ir maloni kasdienybės dalis, bet ji neturėtų pakeisti pusryčių ar poilsio. Geriausia ją gerti taip, kad ji padėtų pradėti dieną, o ne priverstų kūną nuo pat ryto kovoti su diskomfortu.
