Lęšiais galima pakeisti dalį mėsos, tačiau viena klaida sugadina patiekalą: kuriuos rinktis sriubai, o kuriuos – salotoms

Nusiperkate pakelį lęšių, išverdate pagal bendrą patarimą internete ir vietoj planuotų salotų gaunate košę. Arba priešingai – sriuba jau paruošta, o lęšiai joje vis dar per kieti. Dažnai problema slypi pasirinkime: skirtingi lęšiai nevienodai verda, todėl tai, kas puikiai sutirština sriubą, nebūtinai tiks biriam garnyrui.

Šis produktas praverčia norint paįvairinti įprastą valgiaraštį ir dalį patiekalų gaminti be mėsos. Iš lęšių galima ruošti troškinius, paplotėlius, įdarus, salotas ar sodrų padažą makaronams. Tačiau nebūtina iš karto pertvarkyti visos šeimos mitybos. Pradėti galima nuo vieno pažįstamo patiekalo – pavyzdžiui, dalį maltos mėsos padaže pakeisti virtais lęšiais arba jų įberti į daržovių sriubą.

Raudonieji suverda, o juodieji geriau išlaiko formą

Raudonieji lęšiai dažniausiai parduodami lukštenti ir skaldyti. Jie gana greitai suminkštėja, virdami praranda aiškią formą ir suteikia patiekalui tirštumo. Todėl juos patogu rinktis trintoms sriuboms, daržovių troškiniams, užtepėlėms ar indiško stiliaus dalui. Prieš virimą jų paprastai nereikia mirkyti – pakanka perplauti ir vadovautis pakuotės instrukcija.

Jeigu norite salotų, kuriose lęšiai išliktų atskiri, geriau dairytis juodųjų „Beluga“ arba formą gerai išlaikančių žaliųjų lęšių. Jie tinka su keptu moliūgu, burokėliais, agurkais, žalumynais ar trupučiu sūrio. Tokį patiekalą galima patiekti ir kaip garnyrą prie žuvies ar mėsos.

Rudieji lęšiai yra patogus pasirinkimas sotiems troškiniams ir sriuboms, tačiau jų virimo savybės taip pat skiriasi. Vieni ilgiau išlieka tvirti, kiti lengviau suverda. Todėl spalva padeda orientuotis, bet galutinį atsakymą duoda konkretaus pakelio instrukcija ir ragavimas. Salotoms skirtus lęšius verta pradėti tikrinti dar nepasibaigus nurodytam virimo laikui.

Mirkyti nebūtina visų, o rūgštį geriau palikti pabaigai

Prieš verdant lęšius perrinkite ir perplaukite sietelyje. Daugeliui parduodamų lęšių mirkymas nėra būtinas, nors kai kuriems stambesniems jis gali sutrumpinti ruošimą. Jei nusprendėte mirkyti, po to lęšius nuskalaukite ir virkite šviežiame vandenyje. Vis dėlto iš anksto žadėti, kad toks paruošimas visiškai pašalins pilvo pūtimą, nereikėtų – toleravimas individualus.

Pomidorai, actas ir citrinų sultys suteikia skonio, tačiau rūgštūs ingredientai gali sulėtinti minkštėjimą. Jei lęšiai vis lieka kietoki, verta pagalvoti, ar pomidorų tyrės neįdėjote pačioje pradžioje. Paprastas būdas išvengti nusivylimo – pirmiausia lęšius suminkštinti, o tada baigti ruošti padaže ar pagardinti rūgštimi.

Druskos nereikia laikyti pagrindine priežastimi, dėl kurios lęšiai nesuverda. Teiginys, kad norint tyrės būtina virti visiškai be druskos, pernelyg supaprastina procesą. Konsistencijai didelę įtaką turi lęšių rūšis, jų amžius ir virimo trukmė. Raudonieji gali virsti kremišku troškiniu, o salotoms tinkami žalieji net ir ilgiau verdami elgsis kitaip.

Lęšiai

Vienas padažas makaronams – paprastas būdas pradėti

Jeigu lęšių beveik negaminate, pradėkite nuo pomidorinio padažo. Keturioms porcijoms pasiruoškite apie 180–200 gramų sausų rudųjų arba žaliųjų lęšių, svogūną, morką, vieną ar dvi česnako skilteles, skardinę smulkintų pomidorų ir šaukštą pomidorų pastos. Dar reikės aliejaus, vandens ar daržovių sultinio ir mėgstamų prieskonių.

Lęšius atskirai virkite pagal pakuotės instrukciją, kol suminkštės. Tuo metu gilesnėje keptuvėje su trupučiu aliejaus suminkštinkite smulkintą svogūną ir tarkuotą morką. Sudėkite česnaką, trumpai pakaitinkite, įmaišykite pomidorų pastą, o tada – smulkintus pomidorus. Pagardinkite raudonėliu, pipirais ir druska.

Į padažą sudėkite išvirtus lęšius ir dar šiek tiek patroškinkite. Jei per tiršta, įpilkite vandens arba sultinio. Dalį lęšių galima sutrinti šaukštu – padažas taps vientisesnis, bet jame liks ir tekstūros. Patiekite su makaronais, o šalia pridėkite daržovių.

Norint pradėti atsargiau, lęšiais galima pakeisti tik dalį įprastai naudojamos maltos mėsos. Taip lengviau įvertinti skonį, sotumą ir tai, ar patiekalas patinka šeimai. Lęšių nereikia slėpti ar pristatyti kaip tikslios mėsos kopijos: jų skonis kitoks, tačiau su gerai paruoštu daržovių pagrindu jis gali puikiai tikti pažįstamam padažui.

Baltymų yra, tačiau sausų ir virtų lęšių lyginti negalima

Lęšiai vertinami dėl augalinių baltymų, skaidulų ir mineralinių medžiagų. Vis dėlto skaitant maistingumo lentelę būtina pasižiūrėti, kokiam produktui pateikti skaičiai. Sausi lęšiai verdami sugeria vandens, todėl šimte gramų išvirtų lęšių baltymų bus mažiau negu tokiame pačiame sausų produkte. Dėl to teiginiai, kad lęšiuose „daugiau baltymų nei mėsoje“, be šio paaiškinimo gali klaidinti.

Juose esanti geležis taip pat nėra pasisavinama taip pat kaip geležis iš gyvūninių šaltinių. Prie lęšių patiekalo naudinga derinti vitamino C turinčių daržovių – pavyzdžiui, paprikų ar kopūstų salotų. Tam nebūtina specialiai gerti sulčių.

Jeigu ankštinių valgote retai arba jie jums sukelia nemalonių pojūčių, nepradėkite nuo didelio dubens. Nedidelė porcija pažįstamame patiekale leis lengviau įvertinti savijautą. Didesnis kiekis nėra savaime naudingesnis vien todėl, kad produktas laikomas maistingu.

Sausus lęšius laikykite sandariai, sausoje ir vėsioje vietoje. Pirkdami apžiūrėkite pakuotę: vabzdžiai, voratinklius primenantys siūlai ar neįprastai sulipęs turinys yra priežastis jos nesirinkti. O virtuvėje prisiminkite paprastą skirtumą: kremiškai sriubai patogūs raudonieji, salotoms – geriau formą išlaikantys lęšiai. Tinkamas pakelis dažnai lemia daugiau negu sudėtingas receptas.