Kai sergame, dažnai dingsta apetitas. Nesinori nei sriubos, nei arbatos su medumi, nei net mėgstamo maisto. Kūnas atrodo pavargęs, burnoje kartumas, o mintis apie valgį kartais kelia tik dar didesnį nuovargį.
Tačiau senas močiučių patarimas „reikia valgyti, kad turėtum jėgų“ gali būti kur kas tikslesnis, nei ilgą laiką atrodė. Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad trumpalaikė organizmo būsena po valgio gali sustiprinti T ląstelių — svarbių imuninės sistemos ląstelių — metabolinį pajėgumą ir jų reakciją į grėsmes.
Maistas nėra tik paguoda sergant
Kai žmogus peršąla ar pasigauna virusą, maistas dažnai atrodo kaip antraeilis dalykas. Norisi gulėti, miegoti ir laukti, kol praeis. Vis dėlto imuninei sistemai tuo metu reikia daug energijos.
T ląstelės padeda organizmui atpažinti ir naikinti infekcijas bei pakitusias ląsteles. Tyrime su žmonių ir pelių T ląstelėmis nustatyta, kad po valgio paimtos ląstelės turėjo didesnį metabolinį pajėgumą nei ląstelės, paimtos nevalgius. Kitaip tariant, „pamaitintas“ organizmas gali suteikti šioms ląstelėms daugiau kuro darbui.
Tai nereiškia, kad maistas vienas pats išgydys virusą. Tačiau jis gali būti svarbi atrama organizmui, kuris tuo metu kovoja.
Kodėl dingęs apetitas gali būti pavojingas spąstas?
Apetito praradimas ligos metu daugeliui atrodo natūralus. Kartais taip ir yra: kai karščiuojame ar pykina, kūnas paprasčiausiai nepriima sunkaus maisto. Tačiau visiškas nevalgymas nebūtinai padeda pasveikti.
Tyrėjai aiškina, kad imuninė sistema, pradėjusi kovą su infekcija, pereina į daug energijos reikalaujančią būseną. Jai reikia maistinių medžiagų, kad galėtų greitai aktyvuoti gynybines ląsteles ir palaikyti jų darbą.
Todėl ligos metu svarbu bent kiek palaikyti organizmą: valgyti mažomis porcijomis, rinktis lengvesnį maistą, gerti skysčius. Net jei nesinori įprastos vakarienės, dubenėlis sriubos, jogurtas, bananas, košė ar skrebutis gali būti geriau nei visiškas badavimas.
T ląstelėms reikia kuro
Imuninės sistemos darbas nėra nemokamas. Kai organizmas aptinka virusą ar kitą grėsmę, jis turi mobilizuoti gynybą. Tam reikia energijos, baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų.
Po valgio kraujyje atsiranda maistinių medžiagų ir riebalų dalelių, vadinamų chilomikronais. „Nature“ tyrime nurodoma, kad būtent trigliceridais turtingi chilomikronai prisidėjo prie T ląstelių metabolinio „perprogramavimo“ ir stipresnės jų funkcijos.
Paprasčiau tariant, maistas tampa ne tik kalorijomis. Jis siunčia signalus ir suteikia medžiagų, kurios padeda imuninei sistemai veikti aktyviau.
Badavimas nėra geras planas net karščiuojant
Senas posakis „peršalimą maitink, karščiavimą marink badu“ šiandien vertinamas atsargiai. Karščiuojant organizmas kaip tik naudoja daug energijos, nes medžiagų apykaita suaktyvėja, o kūnas kovoja su infekcija.
Jeigu žmogus visai nevalgo, jam gali dar labiau trūkti jėgų. Žinoma, sergant nereikia savęs versti valgyti sunkiai virškinamo maisto. Tačiau visiškai atsisakyti maisto vien dėl to, kad „taip greičiau pasveiksiu“, nėra gera mintis.
Svarbiausia klausytis kūno ir rinktis švelnius, lengvai virškinamus produktus. Tinka sriubos, košės, troškiniai, vaisiai, jogurtas, varškė, kiaušiniai, lengvi sumuštiniai. Jei pykina ar yra virškinimo sutrikimų, porcijos turėtų būti mažesnės.
Ką valgyti, kai apetito beveik nėra?
Kai nesinori nieko, geriausia pradėti nuo mažų kiekių. Nebūtina iškart valgyti pilnos lėkštės. Kartais pakanka kelių šaukštų sriubos, pusės banano ar puodelio šiltos arbatos su skrebučiu.
Svarbiausia, kad maistas būtų paprastas. Ligos metu dažnai geriau toleruojami šilti, minkšti, ne per riebūs patiekalai. Vištienos sriuba, daržovių sultinys, ryžių košė, avižos, bulvių košė ar natūralus jogurtas gali būti geras pasirinkimas.
Taip pat būtina nepamiršti skysčių. Karščiuojant, prakaituojant ar sloguojant organizmas netenka daugiau vandens, todėl gerti reikia reguliariai. Vanduo, arbata, sultinys ar elektrolitų tirpalai gali padėti palaikyti savijautą.
Šis atradimas svarbus ne tik peršalimui
Tyrimas įdomus ne tik dėl paprasto patarimo valgyti sergant. Mokslininkai taip pat nagrinėjo, kaip mitybos būsena gali paveikti T ląsteles, naudojamas pažangiose vėžio terapijose, pavyzdžiui, CAR-T ląstelių gydyme.
Laboratoriniai duomenys parodė, kad iš to paties donoro po valgio gautos T ląstelės galėjo turėti terapinį pranašumą, palyginti su ląstelėmis, paimtomis nevalgius. Tai dar nereiškia, kad pacientams galima savarankiškai keisti gydymo eigą pagal valgymo laiką, bet mokslininkams tai atveria naują tyrimų kryptį.
Ateityje mitybos laikas ar trumpalaikė metabolinė būsena gali tapti svarbia medicininių procedūrų dalimi. Kol kas tai dar tyrimų sritis, o ne kasdienis gydymo standartas.
Močiutės patarimas turi modernų paaiškinimą
Vyresnės kartos dažnai sakydavo: „Suvalgyk bent truputį, reikia jėgų.“ Dabar aiškėja, kad ši mintis turi biologinį pagrindą.
Kai organizmas gauna maisto, imuninės ląstelės gauna ne tik energijos, bet ir signalų, padedančių joms pasiruošti darbui. Todėl ligos metu maistas nėra vien paguoda ar tradicija. Tai gali būti reali pagalba kūnui.
Vis dėlto svarbu nepersistengti. Jeigu žmogus vemia, stipriai viduriuoja, negali nuryti, yra labai aukšta temperatūra, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar simptomai nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais vien sriuba problemos neišspręs.
Esmė paprasta: nebadaukite, bet ir nespauskite savęs
Sergant nereikia rengti prabangios vakarienės ar versti savęs valgyti per prievartą. Tačiau visiškas nevalgymas, ypač kelias dienas iš eilės, gali atimti iš organizmo tai, ko jam labiausiai reikia kovai — energiją.
Todėl geriausias kelias yra paprastas: mažos porcijos, švelnus maistas, pakankamai skysčių ir poilsis. Jei apetito nėra, pradėkite nuo kelių kąsnių. Jei galite valgyti daugiau, rinkitės maistingą, subalansuotą maistą.
Močiutės gal ir nežinojo apie T ląsteles, chilomikronus ar mTORC1 signalinius kelius. Bet jos labai gerai suprato vieną dalyką: tuščias kūnas sunkiau kovoja. O kartais pirmas žingsnis sveikimo link iš tikrųjų prasideda nuo šaukšto sriubos.
