Peršalus eiti į darbą su kauke ar likti namuose: kas atsakingiau kolegoms?

Ryte gerklę peršti, nosis užgulta, kartkartėmis užeina kosulys, tačiau termometras rodo normalią temperatūrą. Darbe laukia susitikimas, pamainoje trūksta žmogaus, o namuose likti dėl „paprastos slogos“ kai kam atrodo nepatogu. Būtent čia ir prasideda ginčas: ar kaukė bei atsargumas leidžia atsakingai ateiti į biurą, ar pirmomis ligos dienomis saugiausia vieta vis dėlto yra namai?

Kaukė atrodo kaip praktiškas kompromisas

Žmonių, kurie renkasi eiti į darbą su lengvais simptomais, argumentas paprastas: ne kiekviena sloga reiškia būklę, dėl kurios žmogus negali dirbti. Alergija, sudirgusi nosies gleivinė po šalto oro, užsitęsęs kosulys po persirgtos infekcijos ar labai lengva virusinė eiga gali netrukdyti susikaupti. Jei darbas nėra fiziškai sunkus, dalį pareigų galima atlikti ramiai, ypač prie atskiro stalo arba dirbant mažiau kontaktinį darbą.

Kaukė šioje situacijoje laikoma ne formalumu, o barjeru. Ji sumažina į aplinką patenkančių kvėpavimo takų išskyrų kiekį kosint, čiaudint ir kalbant. Prie to pridedamas patalpų vėdinimas, rankų higiena, atstumas per susitikimus, nesidalijimas puodeliais ar užkandžiais. Toks elgesys kai kuriuose kolektyvuose tapo įprastu sprendimu: žmogus neatvyksta į ankštą pasitarimų kambarį, pietauja atskirai, o bendrą darbą sudėlioja taip, kad kuo mažiau būtų šalia kitų.

Yra ir organizacinė pusė. Mažose komandose vieno žmogaus nebuvimas kartais reiškia nepatogumus klientams, ilgesnę eilę, neįvykusį pristatymą ar papildomą krūvį kolegoms. Ypač tada, kai darbuotojas sako galintis dirbti, sprendimas likti namuose gali atrodyti kaip perdėta atsarga. Kaukė leidžia bent iš dalies suderinti pareigą komandai su noru neplatinti infekcijos.

Pirmos dienos ne visada būna „tik sloga“

Kita pusė primena, kad temperatūra nėra vienintelis rodiklis. Kvėpavimo takų infekcija gali prasidėti be karščiavimo, o nosies varvėjimas, naujas kosulys, gerklės skausmas ir bendras maudimas gali reikšti laikotarpį, kai žmogus jau platina virusą. Vien kaukė rizikos nepanaikina. Ji gali būti netinkamai uždėta, sudrėkti, būti nusiimta prie kavos aparato ar per pietus. O biure žmonės dažnai dalijasi mažomis erdvėmis: liftais, virtuvėmis, persirengimo kambariais, automobiliais vykstant į objektą.

Sergantis darbuotojas dažnai pats įvertina save per optimistiškai. Ryte dar atrodo, kad galima ištempti dieną, po kelių valandų atsiranda nuovargis, galvos skausmas, sunkiau priimti sprendimus. Darbas atliktas lėčiau, daugiau klaidų, o vakare simptomai sustiprėja. Tuomet komanda gauna ne visą pagalbą, bet ir papildomą riziką: po kelių dienų gali iškristi dar keli žmonės.

Ypač jautri aplinka yra vietos, kur susitinkama su vyresniais, lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis, mažais vaikais ar tais, kuriems infekcija gali sukelti daugiau komplikacijų. Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, ugdymo, aptarnavimo srityse atsargumo kartelė natūraliai aukštesnė. Tas pats galioja ankštoms, prastai vėdinamoms patalpoms ir darbui, kuriame neįmanoma laikytis atstumo.

Peršalus eiti į darbą su kauke ar likti namuose: kas atsakingiau kolegoms?Nuotrauka: Unsplash / Maxime

Ką rodo įprasta praktika

Praktinis principas paprastai toks: nauji, aiškiai prasidėję kvėpavimo takų simptomai nėra dalykas, kurį reikėtų ignoruoti vien todėl, kad nėra karščiavimo. Pirmiausia verta įvertinti, ar įmanoma dirbti nuotoliu, persikelti susitikimus arba bent trumpam sumažinti kontaktus. Jeigu žmogus jaučiasi prastai, turi ryškų kosulį, dažnai čiaudi, sunkiai susikaupia ar simptomai stiprėja, likimas namuose apsaugo ir patį žmogų, ir kolektyvą.

Jei simptomai menki, bendra savijauta gera, o atvykimas būtinas, kaukė gali būti viena iš priemonių, bet ne vienintelė. Ji veikia geriau kartu su vėdinimu ir mažesniu artimu kontaktu. Į darbą nereikėtų eiti vien tam, kad „parodytum dalyvavimą“: produktyvumas, saugumas ir galimybė užkrėsti kitus yra ne mažiau realūs nei neatidėliotina užduotis.

Kreiptis į medikus reikėtų nelaukiant, jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, aukšta ar užsitęsusi temperatūra, ryškus silpnumas, būklė sparčiai blogėja arba simptomai kelia daugiau abejonių nei įprastas peršalimas. Tokiais atvejais klausimas apie kaukę biure jau tampa antrinis.

Riba priklauso ne tik nuo termometro

Kaukė gali būti protingas sprendimas žmogui, kuriam likęs lengvas kosulys po ligos, aiški alerginė sloga ar nežymūs simptomai be blogėjančios savijautos, ypač jei jis gali išvengti artimų kontaktų. Tačiau pirmą ar antrą naujos ligos dieną, kai vargina kosulys, sloga, gerklės skausmas ir neaišku, kaip savijauta keisis, atsakingesnis pasirinkimas dažniausiai yra likti namuose arba dirbti nuotoliu. Atsakomybė darbui nėra pareiga bet kokia kaina būti darbo vietoje, o atsakomybė aplinkiniams nėra reikalavimas izoliuotis dėl kiekvieno čiaudulio. Ribą lemia simptomų pobūdis, darbo aplinka, galimybė kontaktus riboti ir tai, ar žmogus iš tiesų gali dirbti normaliai.

Kaip jūsų darbovietėje sprendžiama situacija, kai darbuotojas kosti ir sloguoja, bet temperatūros neturi?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!