Rabarbarai pavasarį atrodo kaip nekaltas skanėstas – rūgštūs stiebai tinka pyragams, kompotams, uogienėms ir padažams. Tačiau šis augalas turi dvi puses. Jame yra skaidulų, vitamino K, vitamino C, kalio ir magnio, bet kartu – daug oksalatų ir rūgščių, todėl kai kuriems žmonėms rabarbarus reikia valgyti atsargiai.
Kuo rabarbarai naudingi organizmui?
Rabarbarų stiebai vertinami dėl gaivaus saldžiarūgščio skonio. Juos galima kepti, troškinti, virti, dėti į desertus, padažus ar net valgyti žalius, pamirkius į cukrų. Tačiau maistine prasme rabarbarai nėra vien „rūgštelė pyragui“.
Juose yra vitamino K1, kuris svarbus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai. Taip pat rabarbarai turi vitamino C, veikiančio kaip antioksidantas ir padedančio imuninei sistemai, odai bei žaizdų gijimui. Rabarbaruose yra magnio, kalio, kalcio ir skaidulų.
Skaidulos ypač svarbios virškinimui. Jos padeda palaikyti reguliaresnį tuštinimąsi, suteikia sotumo ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje. Todėl nedidelis rabarbarų kiekis gali būti naudingas žmonėms, kurie nori daugiau augalinio maisto ir lengvesnių sezoninių produktų.
Rabarbaruose esantys antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Dėl to šis augalas dažnai minimas kaip vertingas pavasario produktas. Tačiau svarbu neperdėti: rabarbarai nėra vaistas ir negydo ligų, bet gali būti sveikos, įvairios mitybos dalis.
Žmonėms, kurių cukraus kiekis kraujyje padidėjęs, rabarbarai gali būti įdomus produktas dėl skaidulų ir žemo glikeminio poveikio. Bet yra viena sąlyga: viską sugadina cukrus. Rabarbarų pyragas, uogienė ar kompotas su dideliu cukraus kiekiu jau nėra „cukrui palankus“ pasirinkimas. Tokiu atveju svarbu ne pats rabarbaras, o visas patiekalas.
Kam rabarbarus reikia valgyti atsargiai?
Didžiausias rabarbarų minusas – oksalatai. Tai augaliniai junginiai, kurie organizme gali jungtis su kalciu ir prisidėti prie kalcio oksalato inkstų akmenų susidarymo. Todėl žmonėms, kurie jau yra turėję inkstų akmenų ar serga inkstų ligomis, rabarbarus reikėtų riboti ir dėl jų pasitarti su gydytoju.
Atsargūs turėtų būti ir žmonės, sergantys podagra ar kai kuriomis sąnarių ligomis. Tekstuose apie rabarbarus dažnai minimas artritas, tačiau čia svarbu atskirti: ne kiekvienam artritu sergančiam žmogui rabarbarai automatiškai pakenks. Vis dėlto jei sąnarių būklė susijusi su šlapimo rūgšties apykaita, podagra ar inkstų problemomis, oksalatų turintys produktai gali būti ne pats geriausias kasdienis pasirinkimas.
Žmonėms, sergantiems gastritu, refliuksu ar turintiems jautrų skrandį, rabarbarai taip pat gali būti problemiški. Jų rūgštus skonis nėra vien skonio niuansas – rūgštys gali dirginti skrandžio gleivinę. Jei po rabarbarų atsiranda deginimas, rūgštis kyla į gerklę, skauda skrandį ar paūmėja refliuksas, šio produkto geriau vengti arba valgyti tik labai mažai ir ne tuščiu skrandžiu.
Nėščiosioms ir vaikams rabarbarų taip pat nereikėtų duoti dideliais kiekiais. Tai nereiškia, kad mažas gabalėlis pyrage yra pavojingas, tačiau didelės porcijos, ypač žalių rabarbarų, gali būti per stiprios virškinimui.
Dar viena svarbi taisyklė: valgomi tik rabarbarų stiebai, ne lapai. Lapai turi daug daugiau nepageidaujamų junginių ir maistui netinka.
Kaip sumažinti riziką ir kiek rabarbarų galima suvalgyti?
Jeigu rabarbarus mėgstate, bet norite sumažinti oksalatų kiekį, geriausias būdas – juos termiškai apdoroti. Verdant dalis oksalatų pereina į vandenį. Todėl, jei žmogui oksalatai aktualūs, po virimo vandenį reikėtų nupilti.
Tai reiškia, kad kompotas nėra geriausias pasirinkimas tiems, kuriems reikia riboti oksalatus, nes tokiu atveju skystis, į kurį pereina dalis junginių, yra išgeriamas. Geresnis variantas – trumpai apvirti rabarbarus, vandenį nupilti ir tik tada naudoti stiebus patiekalui.
Troškinimas ar kepimas taip pat gali sumažinti dalį oksalatų, bet poveikis priklauso nuo recepto. Jei visas skystis lieka patiekale, oksalatų sumažėjimas bus mažesnis.
Suaugusiam sveikam žmogui dažniausiai pakanka maždaug 100–200 g termiškai apdorotų rabarbarų per dieną, bet tai nėra rekomendacija valgyti juos kasdien. Geriausia rabarbarus vertinti kaip sezoninį ingredientą, o ne pagrindinį maisto produktą.
Vaikams kiekis turėtų būti gerokai mažesnis – keli šaukštai termiškai apdorotų rabarbarų patiekale yra saugesnis pasirinkimas nei didelė rūgščių stiebų porcija. Labai mažiems vaikams rabarbarai nėra būtinas produktas.
Svarbiausia – rabarbarus derinti su savo sveikatos būkle. Jei turite inkstų akmenų riziką, podagrą, dažnus gastrito paūmėjimus, refliuksą ar vartojate vaistus širdžiai, kraujospūdžiui ar kitoms lėtinėms ligoms, dėl didesnio rabarbarų kiekio verta pasitarti su gydytoju.
Rabarbarai gali būti puikus pavasario skonis: rūgštūs, gaivūs, tinkami desertams ir padažams. Bet jų nereikia romantizuoti kaip visiems tinkančio supermaisto. Sveikam žmogui nedidelė porcija gali praturtinti mitybą, o jautresniam organizmui tas pats rūgštus stiebas gali tapti skrandžio, inkstų ar sąnarių problemų provokatoriumi.
