Raudona, geltona ar žalia paprika: kurią rinktis dėl vitaminų, o kurią – gaminimui?

Raudonosios paprikos išsiskiria saldumu ir karotenoidais, tarp jų – beta karotenu, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Žaliosios paprastai būna mažiau saldžios, o geltonosios – švelnaus skonio. Tačiau vienos visais atžvilgiais sveikiausios spalvos nėra: visos saldžiosios paprikos suteikia vitamino C, skaidulų ir įvairių augalinių junginių.

Renkantis verta atsižvelgti ir į tai, kaip daržovę valgysite. Šviežioms salotoms tinka visų spalvų paprikos, tačiau žalioji suteiks ryškesnio, kartais kiek kartoko skonio, o geltonoji ar raudonoji – daugiau saldumo. Keptiems padažams ir trintoms sriuboms ypač patogios raudonosios. Maistinę sudėtį lemia ne tik spalva, bet ir veislė, sunokimas bei laikymo sąlygos.

Ar žaliosios, geltonosios ir raudonosios paprikos yra ta pati daržovė?

Paprikos spalvą lemia ir sunokimo etapas, ir augalo genetika. Daugelis vaisių iš pradžių būna žali, o nokdami įgauna veislei būdingą spalvą – geltoną, oranžinę arba raudoną. Todėl klaidinga įsivaizduoti, kad kiekviena žalioji paprika būtinai pereina geltoną etapą ir galiausiai paraudonuoja: geltona gali būti visiškai sunokusio vaisiaus spalva.

Žalumą suteikia chlorofilas, kurio nokstant mažėja, o kitų pigmentų spalvos tampa ryškesnės. Anksčiau nuskintos žaliosios paprikos paprastai būna mažiau saldžios ir turi savitą žolinį skonį. Sunokusios spalvotosios dažniau vertinamos dėl švelnumo ir saldumo, tačiau ir tarp tos pačios spalvos veislių gali būti pastebimų skirtumų.

Kuo skiriasi skirtingų spalvų paprikų maistinė vertė?

Visų spalvų saldžiosios paprikos gali papildyti mitybą vitaminu C ir skaidulomis. Skiriasi jų augalinių pigmentų sudėtis: tarp paprikose aptinkamų junginių yra liuteinas, zeaksantinas ir įvairūs karotenoidai. Raudoną spalvą padeda suteikti kapsantinas, o raudonosios bei oranžinės paprikos gali būti vertingas beta karoteno šaltinis.

Beta karotenas svarbus tuo, kad organizmas jį gali paversti vitaminu A, reikalingu normaliai regai, imuninės sistemos veiklai ir kitoms organizmo funkcijoms. Tačiau tai nepaverčia žaliosios paprikos menkaverte. Jei ją mėgstate ir valgote dažniau, nereikia atsisakyti vien dėl spalvos – praktiškiau į racioną įtraukti įvairių daržovių, nei ieškoti vieno tobulo produkto.

Kuri paprika geriausiai tinka salotoms, kepimui ir įdarui?

Žalioji paprika tiks tuomet, kai patiekale norisi mažiau saldumo ir ryškesnio daržovės skonio. Ją galima dėti į salotas, troškinius ar naudoti įdarui. Geltonoji dažnai patinka žmonėms, kuriems žaliosios skonis atrodo pernelyg intensyvus: ji švelnesnė, todėl patogi šviežioms daržovių lėkštėms, sumuštiniams ir šaltiems užkandžiams.

Raudonoji ypač tinka kepti orkaitėje ar ant grotelių, gaminti sriuboms ir padažams. Termiškai paruoštas saldus minkštimas gerai dera su pomidorais, česnaku ir žolelėmis. Įdarymui rinkitės pagal formą ir sienelių tvirtumą: stabili, nepažeista paprika bus patogesnė už gražios spalvos, bet suspaustą ar pradėjusią minkštėti daržovę.

Ar paprikas sveikiau valgyti šviežias, ar keptas?

Šviežios paprikos vertingos dėl vitamino C, kuris jautrus kaitinimui. Ilgai verdant dalies jo netenkama, todėl norint išsaugoti daugiau šio vitamino verta paprikų valgyti ir neapdorotų – salotose, su sumuštiniu ar kaip užkandį. Tam nebūtinas sudėtingas receptas: pakanka nuplauti, pašalinti sėklas ir supjaustyti.

Kaitinimas turi ir kitą pusę: suminkštėjusi daržovės struktūra gali palengvinti kai kurių karotenoidų pasisavinimą. Todėl keptų paprikų nereikia laikyti prastesniu pasirinkimu vien dėl sumažėjusio vitamino C kiekio. Vieną dieną galima ruošti šviežias salotas, kitą – keptų paprikų padažą ar troškinį; taip skirsis ir skonis, ir gaunamų junginių įvairovė.

Ar pagal paprikos apačią galima nustatyti jos saldumą?

Internete kartojamas teiginys, esą tris iškilimus turinčios paprikos yra „vyriškos“, o keturis – „moteriškos“. Jis siejamas ir su tariamais skonio skirtumais: vienos neva tinkamesnės gaminti, kitos saldesnės ir geresnės valgyti šviežias. Toks vaisių skirstymas lytimis neteisingas.

Skiltelių skaičius daugiausia priklauso nuo veislės ir vaisiaus formavimosi. Jis neleidžia patikimai nustatyti nei saldumo, nei sėklų kiekio ar tinkamumo konkrečiam patiekalui. Parduotuvėje naudingiau įvertinti paprikos tvirtumą, odelės būklę ir paskirtį, o ne skaičiuoti iškilimus jos apačioje.

Kodėl spalvotosios paprikos dažnai kainuoja daugiau?

Žaliąsias paprikas galima skinti anksčiau, o norint sulaukti veislei būdingos sunokusio vaisiaus spalvos reikia daugiau laiko. Ilgesnis auginimas gali prisidėti prie didesnės raudonųjų, geltonųjų ar oranžinių paprikų kainos. Tačiau parduotuvės kainą taip pat veikia sezonas, kilmė, pasiūla ir konkreti veislė.

Todėl brangesnė paprika nebūtinai yra maistingesnė už šalia gulinčią pigesnę. Palyginkite kainą už kilogramą ir pagalvokite, kiek daržovių sunaudosite. Jei ruošiate didelį troškinį, gali tikti skirtingų spalvų mišinys, o nuolaida pažymėtos, bet jau gendančios daržovės nebus geras pirkinys.

Kaip atpažinti šviežią papriką ir ją laikyti?

Šviežia paprika paprastai būna tvirta, lygia odele ir gana sunki pagal savo dydį. Raukšlėjimasis dažniausiai rodo prarastą drėgmę, o minkštos, šlapios vietos, pelėsis ar dideli pažeidimai – rimtesnį gedimą. Kreiva forma arba du skirtingi atspalviai savaime nėra trūkumas: dalis vaisiaus gali būti tiesiog kitame nokimo etape.

Namuose paprikas laikykite šaldytuvo daržovių skyriuje, o plaukite prieš naudojimą, kad laikomos neliktų šlapios. Šiltoje virtuvėje jos greičiau netenka vandens ir vysta. Jei visų nespėsite sunaudoti, pašalinkite sėklas, supjaustykite ir užšaldykite porcijomis – vėliau tokie gabalėliai tiks troškiniams, sriuboms ir keptiems patiekalams, nors atitirpę šviežių paprikų traškumo nebeturės.