TikTok / THICHA SATAPITANON / Shutterstock.com

„TikTok“ triukas su antistresiniu žaislu gali baigtis reanimacijoje: pavojus prasideda nuo mikrobangų krosnelės

6 min. skaitymo

Socialiniuose tinkluose plintantis „patobulinimas“ atrodo nekaltai: minkštas antistresinis žaislas įdedamas į mikrobangų krosnelę, kad taptų dar švelnesnis ir malonesnis liesti. Tačiau būtent čia prasideda pavojus. Įkaitęs gelio pripildytas žaislas gali sprogti, o karšta lipni masė prilipti prie vaiko odos ir sukelti gilius nudegimus.

Kodėl įprastas žaislas mikrobangėje tampa pavojingas?

Antistresiniai kubeliai ir panašūs minkšti žaislai skirti maigyti rankose, o ne kaitinti. Jų viduje dažnai būna gelio ar kitos tamprios masės, o išorėje – guminis arba plastikinis apvalkalas. Kol žaislas naudojamas pagal paskirtį, jis atrodo visiškai nepavojingas.

Tačiau mikrobangų krosnelėje situacija pasikeičia. Viduje esanti masė įkaista, plečiasi, didėja slėgis. Išorinis apvalkalas gali neatlaikyti ir plyšti. Tada karšta, lipni medžiaga išsiveržia lauk.

Pavojingiausia tai, kad tokia masė ne tik karšta. Ji gali prilipti prie odos, drabužių, veido ar rankų, todėl jos neįmanoma greitai ir lengvai nubraukti. Kiekviena sekundė reiškia ilgesnį karščio poveikį odai.

Tai nėra paprastas nudegimas nuo karšto vandens purslo. Lipni įkaitusi masė gali laikytis ant kūno ir gilinti sužalojimą. Todėl net trumpas „eksperimentas“ gali baigtis ligonine, operacijomis ir ilgalaikiu gydymu.

Socialinių tinklų vaizdo įrašai nutyli svarbiausią dalyką

Pavojingos tendencijos stiprybė slypi jos paprastume. Vaikas pamato vaizdo įrašą, kuriame kažkas įdeda žaislą į mikrobangę, išima jį minkštesnį, spaudo rankose ir pateikia tai kaip smagų triuką. Tokie vaizdai atrodo lengvai pakartojami namuose.

Tačiau socialiniai tinklai dažnai rodo tik „sėkmingą“ sekundę, o ne tai, kas gali nutikti, kai žaislas perkaista, plyšta ar sprogsta. Vaikai ir paaugliai ne visada įvertina, kad skirtingi žaislai pagaminti iš skirtingų medžiagų, turi skirtingą užpildą ir gali visai kitaip reaguoti į karštį.

Dar blogiau, kad pavojus gali atrodyti valdomas: „pašildysiu tik 20 ar 30 sekundžių“. Tačiau net ir trumpas kaitinimas gali būti per ilgas, jei žaislas tam nepritaikytas. Mikrobangų krosnelėje kai kurios vietos įkaista netolygiai, todėl iš išorės žaislas gali dar atrodyti nepavojingas, o viduje jau būti labai karštas.

Būtent todėl tokie eksperimentai pavojingi: vaikas gali nesuprasti, kad rankose laiko daiktą, kuris bet kurią akimirką gali plyšti.

Nudegimai gali palikti pasekmes metams

Tokie sužalojimai gali būti labai sunkūs. Aprašomi atvejai, kai vaikai patyrė veido, krūtinės, rankų ar kitų kūno vietų nudegimus. Kai įkaitusi masė prilimpa prie odos, pažeidimas gali būti gilus, o gydymas – ilgas ir skausmingas.

Sunkesniais atvejais prireikia intensyviosios terapijos, nuskausminimo, tvarsčių keitimo, odos persodinimo svarstymo ar ilgalaikės reabilitacijos. Vaikui tai nėra tik fizinė trauma. Nudegimai, ypač veido ar krūtinės srityje, gali palikti randus, jautrumą saulei, psichologinį stresą ir baimę.

Tėvams svarbu suprasti: pavojus kyla ne todėl, kad žaislas yra blogas, o todėl, kad jis naudojamas visiškai ne pagal paskirtį. Ant pakuočių dažnai nurodoma, kad gaminių negalima kaitinti, šaldyti ar kitaip modifikuoti. Tačiau vaikai tokių įspėjimų gali neperskaityti arba nesuprasti jų rimtumo, jei internete mato priešingą „triuką“.

Ką tėvai turėtų pasakyti vaikui?

Vien uždrausti „nesąmones iš TikTok“ dažnai nepakanka. Vaikams svarbu paaiškinti ne tik draudimą, bet ir priežastį. Paprasta žinutė gali būti tokia: ne visi daiktai, kurie atrodo minkšti ir žaismingi, yra saugūs kaitinimui. Mikrobangų krosnelė keičia medžiagas, jos gali plėstis, sprogti, išskirti karštą turinį ar net sukelti gaisrą.

Verta aiškiai susitarti: į mikrobangų krosnelę galima dėti tik maistą ir tik tam tinkamus indus. Žaislai, plastikiniai daiktai, kosmetika, uždari indai, metalinės detalės ar neaiškios medžiagos ten neturi atsidurti.

Jeigu namuose yra antistresinių žaislų su gelio užpildu, verta juos apžiūrėti. Jei žaislas pažeistas, prakiuręs, lipnus, deformuotas ar keistai kvepia, geriau jo nebenaudoti. Taip pat naudinga vaikui parodyti gamintojo įspėjimus, jei jie yra ant pakuotės ar instrukcijoje.

Svarbu ir stebėti, kokį turinį vaikas žiūri. Pavojingos tendencijos plinta greitai, o algoritmai gali rodyti panašius vaizdo įrašus vieną po kito. Todėl pokalbis apie tokius „iššūkius“ turėtų būti ne vienkartinis, o nuolatinis.

Ką daryti, jei žaislas vis dėlto sprogo?

Jeigu vaikas apsipylė karšta mase, svarbiausia veikti greitai ir nepanikuoti. Reikia kuo skubiau vėsinti nudegusią vietą vėsiu tekančiu vandeniu. Negalima tepti riebalais, aliejumi, kremu ar bandyti „užgydyti“ liaudiškomis priemonėmis.

Jeigu medžiaga prilipusi prie odos ar drabužių, nereikėtų jos plėšti jėga, ypač jei kartu gali nusilupti oda. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Ypač pavojingi nudegimai veido, kaklo, krūtinės, plaštakų, lytinių organų srityje, taip pat bet kokie didesnio ploto ar gilūs nudegimai.

Jeigu vaikas verkia iš skausmo, atsiranda pūslės, oda pabalusi, patamsėjusi, šlapiuoja ar atrodo stipriai pažeista, pagalbos delsti negalima.

Pavojingas ne žaislas, o „patobulinimas“, kurio jis neatlaiko

Antistresiniai žaislai sukurti spaudyti, maigyti, raminti rankas ar tiesiog žaisti. Jie nėra skirti mikrobangų krosnelei. Socialiniuose tinkluose pateikiamas „pagerinimas“ iš tiesų gali paversti paprastą daiktą pavojingu nudegimų šaltiniu.

Jeigu vaikas namuose turi minkštų gelinių žaislų, verta jau dabar pasakyti aiškiai: jų negalima kaitinti, šaldyti ar pjaustyti. Ir dar svarbiau – paaiškinti, kad ne kiekvienas internete matomas triukas yra žaidimas. Kai kurie jų baigiasi ne peržiūromis, o intensyviosios terapijos skyriumi.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0