Vaisiaus griežinėlis dubenyje paliks jūsų kulnus tokius pat švelnius kaip rožių žiedlapiai

Pėdas pamirkius šiltame vandenyje, kulnai iš karto atrodo minkštesni. Tačiau po kelių dienų šiurkštumas gali sugrįžti, jeigu visa priežiūra tuo ir baigiasi. Ilgiau išliekančiam švelnumui svarbiausia tai, ką darote išlipę iš vonelės: kaip pašalinate suragėjusią odą ir kuo ją patepate.

Rudenį pėdos didžiąją dienos dalį praleidžia kojinėse ir uždaruose batuose. Kol kulnų nematyti, jų priežiūrą lengva atidėti iki akimirkos, kai oda pradeda kibti į audinį ar pasidaro nemalonu prisiliesti. Tuomet dažnai norisi vienos stiprios procedūros, kuri viską sutvarkytų iš karto. Vis dėlto atkaklus šveitimas ir ilgas mirkymas gali pridaryti daugiau rūpesčių. Švelnesnė, reguliari priežiūra leidžia išvengti poreikio kulnus kaskart trinti iš naujo.

Ką vonelėje pakeičia citrinos skiltelė?

Vienas populiarių naminių patarimų – į dubenį šilto vandens įmesti citrinos skiltelę ir ją lengvai paspausti, kad išsiskirtų sultys. Tačiau citrina nėra būtina pėdų priežiūros dalis. Joje esančios rūgštys gali dirginti jautrią ar pažeistą odą, todėl įtrūkusiems, perštintiems kulnams toks priedas netinka. Paprastai vonelei pakanka švaraus, maloniai šilto vandens. Citrinos aromatas gali suteikti procedūrai malonumo, tačiau nereikėtų tikėtis, kad viena skiltelė pašalins storą suragėjusios odos sluoksnį ar sutvarkys gilius įtrūkimus.

Mirkymas turi suminkštinti odą, o ne užtrukti visą vakarą

Vanduo turėtų būti šiltas, bet ne karštas. Trumpa, maždaug 10–15 minučių vonelė padeda suminkštinti paviršinį odos sluoksnį, todėl vėliau jį lengviau prižiūrėti. Ilgai sėdėti dubenyje ir nuolat papildyti jį karštu vandeniu nereikia. Po procedūros pėdas kruopščiai nusausinkite, ypač tarpupirščius. Jeigu oda jau sudirgusi, skauda ar yra atvirų įtrūkimų, papildomo mirkymo ir šveitimo geriau atsisakyti bei pasitarti su specialistu.

Dilde dirbkite lengvai – kulnas neturi parausti

Suminkštėjusias šiurkščias vietas galima atsargiai perbraukti švelnia pėdų dilde. Tikslas – pašalinti dalį paviršinio suragėjusio sluoksnio, o ne vienu kartu pasiekti visiškai lygią odą. Stipriai spaudžiant ir ilgai trinant lengva pažeisti jautresnį sluoksnį. Pajutus perštėjimą ar pastebėjus paraudimą, procedūrą reikia baigti. Namų priežiūrai nereikėtų naudoti peiliukų ar kitų aštrių įrankių, kuriais oda pjaunama. Geriau palikti truputį šiurkštumo ir priežiūrą tęsti palaipsniui, negu po vieno vakaro nebegalėti patogiai atsistoti.

Kremas svarbesnis už kvapnų priedą vandenyje

Po vonelės ir švelnaus šveitimo kulnus patepkite tirštesniu pėdų kremu. Drėgmę padeda išlaikyti priemonės su glicerinu, o karbamido turintys produktai dažnai skirti sausai, suragėjusiai odai prižiūrėti. Renkantis verta perskaityti paskirtį ir naudojimo nurodymus, nes skirtingų kremų sudėtis bei stiprumas nevienodi. Ant pateptų pėdų galima užsimauti švarias medvilnines kojines. Taip kremas mažiau nusitrins į grindis ar patalynę, o procedūrą bus patogu atlikti vakare.

Kitomis dienomis visos vonelės kartoti nebūtina. Kur kas lengviau palaikyti rezultatą įpratus kulnus patepti po prausimosi, kai pėdos jau nusausintos. Jeigu kremas prisimenamas tik tada, kai oda vėl pasidaro labai šiurkšti, kiekvieną kartą tenka pradėti beveik nuo pradžių. Nedidelis kasdienis veiksmas čia naudingesnis už retą vakarą, per kurį mėginama nušveisti viską iš karto.