Viena klaida plaunant uogas gali kainuoti sveikatą: ką svarbu padaryti prieš valgant

Vasarą miško mėlynės, avietės, žemuogės ir kitos uogos atrodo tokios šviežios, kad norisi jas valgyti tiesiai iš saujos. Tačiau didžiausia klaida – manyti, kad švariai atrodančių uogų plauti nereikia arba pakanka jas tik trumpai perlieti vandeniu. Ant uogų gali likti žemių, dulkių, vabzdžių, rinkėjų rankų paliktų teršalų ir, retesniais atvejais, laukinių gyvūnų platinamų parazitų kiaušinėlių.

Pirmiausia verta pataisyti dažną painiavą. Miškuose augančios žemaūgės uogos lotynišku pavadinimu Vaccinium myrtillus yra mėlynės, dar vadinamos europinėmis mėlynėmis arba bilberries, o ne šilauogės. Šilauogėmis paprastai vadinamos aukštesnės, dažniausiai soduose ar ūkiuose auginamos Vaccinium corymbosum ir kitų artimų rūšių uogos. Ši skirtis svarbi, nes miško mėlynės auga žemai prie samanų, dirvožemio ir miško paklotės, todėl jų paviršius lengviau užsiteršia aplinkos nešvarumais.

Tai nereiškia, kad miško uogų reikia bijoti. Jos yra vertingas sezoninis maistas, tačiau jas reikia paruošti atsakingai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad prieš vartojimą daržoves, vaisius ir uogas reikia kruopščiai nuplauti, o maistui gaminti naudoti geriamąjį vandenį.

Kodėl uogų nereikėtų ragauti tiesiai miške?

Miško uogos auga atviroje aplinkoje. Ant jų gali patekti žemių, smėlio, miško paklotės dalelių, vabzdžių, paukščių ar žinduolių paliktų teršalų. Prie taršos prisideda ir žmogus: uogos liečiamos rankomis, beriamos į kibirėlius, perpilstomos, vežamos automobilyje, laikomos turguje ar namuose.

Didžiausią nerimą kelia ne pats smėlis ar lapeliai, o nematomi sukėlėjai. NVSC nurodo, kad norint apsisaugoti nuo echinokokozės ir alveokokozės, būtina plauti rankas prieš valgį, po kontakto su šunimis ir po lauko darbų, valgyti tik nuplautas uogas, vaisius bei daržoves, o vandenį gerti tik iš patikimų švarių šaltinių.

Alveokokozę sukelia kaspinuočio Echinococcus multilocularis lervos. CDC nurodo, kad šis parazitas aptinkamas lapėse, kojotuose ir šunyse, o žmogus gali užsikrėsti netyčia prarijęs parazito kiaušinėlių. Ligos eiga gali būti ilga ir klastinga, nes simptomai gali atsirasti tik po ilgo laiko, dažniausiai pažeidžiant kepenis.

Vis dėlto nereikėtų kiekvienos neplautos uogos vaizduoti kaip tiesioginės grėsmės. Rizika priklauso nuo vietos, gyvūnų paplitimo, uogų augimo sąlygų ir žmogaus higienos. Tačiau paprasta taisyklė išlieka aiški: laukinių uogų ragavimas tiesiai miške nėra gera mintis, ypač vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnį imunitetą turintiems asmenims.

Geriausias būdas nuplauti braškes

Soda, actas ir druska nėra stebuklinga apsauga

Internete dažnai patariama uogas merkti į sodos, acto ar druskos tirpalą. Tokie patarimai skamba įtikinamai, tačiau oficialios maisto saugos rekomendacijos paprastai yra paprastesnės: uogas reikia plauti po tekančiu geriamuoju vandeniu, o ne dezinfekuoti buitiniais mišiniais.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai rekomenduoja vaisius ir daržoves prieš valgant, pjaustant ar gaminant plauti arba šveisti po tekančiu vandeniu. JAV maisto saugos portalas taip pat pabrėžia, kad produktų negalima plauti muilu, balikliu, dezinfekantais, alkoholiu ar kitomis cheminėmis priemonėmis, o druska, actas, citrinų ar laimų sultys nėra įrodytai veiksmingos šalinant mikrobus nuo šviežių produktų.

Soda ar actas gali pakeisti skonį, suminkštinti jautrias uogas ir palikti likučių, jei po to jos blogai perplaunamos. Be to, mirkant visas uogas viename dubenyje, nešvarumai nuo vienų uogų gali pasklisti ant kitų, jei vanduo nekeičiamas ir uogos vėliau neperplaunamos tekančiu vandeniu. Todėl kasdieniam vartojimui saugiausia ir praktiškiausia schema yra ne sudėtingi tirpalai, o rūšiavimas, švelnus plovimas ir nusausinimas.

Jeigu uogos labai žemėtos, jas galima trumpai pamerkti į šaltą geriamąjį vandenį, kad atsiskirtų smėlis ir lapeliai, bet po to būtina perplauti tekančiu vandeniu. Tai neturėtų virsti ilgu mirkymu, nes uogos greitai prisigeria vandens, praranda skonį ir pradeda greičiau gesti.

Kaip uogas nuplauti taip, kad jos nesusigadintų?

Pirmas žingsnis – rūšiavimas. Išberkite uogas plonu sluoksniu ir pašalinkite lapelius, šakeles, spyglius, sutraiškytas, prarūgusias ar akivaizdžiai supelijusias uogas. Jei pelėsio matyti ne ant vienos uogos, o visame inde, geriau nerizikuoti. USDA pažymi, kad pelėsis greitai plinta vaisiuose ir daržovėse, o didesnio drėgnumo maistas gali būti pažeistas ir po paviršiumi.

Plauti geriausia tik tiek uogų, kiek netrukus valgysite ar naudosite. Šlapių uogų nereikėtų dėti atgal į šaldytuvą sandariame inde, nes drėgmė paspartina gedimą. CDC taip pat rekomenduoja nuplautus, nuluptus ar supjaustytus vaisius ir daržoves laikyti šaldytuve ir nepalikti jų kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas.

Mėlynes, šilauoges, serbentus ar bruknes patogu suberti į sietelį ir plauti švelnia tekančio vandens srove. Vanduo turėtų būti šaltas arba vėsus, ne karštas. Karštas vanduo gali suminkštinti odelę ir greičiau paversti uogas koše, ypač jei jos jau prinokusios ar šiek tiek pažeistos.

Avietes, žemuoges ir kitas labai trapias uogas reikia plauti dar švelniau. Jas geriau trumpam perlieti silpna vandens srove arba kelis kartus atsargiai panardinti į dubenį su švariu geriamuoju vandeniu, po to perpilti į sietelį ir leisti vandeniui nubėgti. Stipriai trinti, spausti ar maišyti rankomis nereikėtų.

Po plovimo uogas verta paskleisti ant švaraus popierinio rankšluosčio ar audinio ir leisti joms apdžiūti. Jei jos bus naudojamos uogienei, pyragui ar kokteiliui iš karto, pakanka nuvarvinti vandenį. Jei norite jas šaldyti, uogas geriau visiškai nusausinti ir paskleisti vienu sluoksniu, kad nesušaltų į vieną didelį gumulą.

Kada vien plovimo gali nepakakti?

Kruopštus plovimas sumažina nešvarumų ir dalies mikroorganizmų kiekį, bet jis nėra sterilizacija. Tai ypač svarbu kalbant apie laukines uogas, grybus ar žoleles, kurios galėjo liestis su gyvūnų išmatomis. Šveicarijos sveikatos specialistai, kalbėdami apie lapės kaspinuotį, rekomenduoja rinktas uogas, grybus ir lauko daržoves kruopščiai plauti, o dar patikimiau – kaitinti; taip pat pažymi, kad įprastas užšaldymas iki –20 °C šio parazito kiaušinėlių patikimai nesunaikina.

Todėl pačioms jautriausioms grupėms – mažiems vaikams, nėščiosioms, labai garbaus amžiaus žmonėms ir silpnesnį imunitetą turintiems asmenims – laukines uogas saugiau valgyti termiškai apdorotas. Uogienė, kompotas, padažas ar kepinyje kaitintos uogos yra mažiau rizikingas pasirinkimas nei sauja miške ką tik nuskintų ir tik simboliškai perlietų uogų.

Svarbu suprasti ir kitą dalyką: šaldymas išsaugo uogų skonį ir maistinę vertę, bet nėra patikima higienos priemonė nuo visų parazitų ar mikroorganizmų. Jei uogas planuojate šaldyti, jas vis tiek reikia perrinkti, nuplauti, gerai nusausinti ir sudėti į švarius indus ar maišelius.

Uogų saugumas prasideda dar prieš plovimą. Negalima rinkti uogų šalia intensyvaus eismo kelių, sąvartynų, pramoninių teritorijų, užterštų vandens telkinių ar vietų, kur matyti daug gyvūnų išmatų. Taip pat svarbu plauti rankas po miško, sodo darbų, kontakto su šunimis ar kitais gyvūnais, nes teršalai gali patekti ne tik ant uogų, bet ir ant rankų. (nvsc.lrv.lt)

Taigi pagrindinė klaida nėra tai, kad uogos plaunamos ne „ypatingu“ tirpalu. Pagrindinė klaida – pasitikėti vien jų išvaizda. Švarios, blizgančios uogos nebūtinai yra paruoštos valgyti, todėl saugiausia jas perrinkti, nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu, nusausinti ir valgyti netrukus po plovimo.