Vadinami partneriais, o iš tikrųjų dirba kaip vergai: nematoma kurjerių darbo pusė

Žinomiausios Lietuvos pristatymo į namus platformos – „Wolt“, „Bolt Food“ ir „Lastmile“ – neįdarbina savo kurjerių, o vadina juos verslo partneriais – ne darbuotojais. „15min.lt“, remdamasis nauju „Redakcijos“ tyrimu, teigia, kad tokia partnerystė sukuria nemažai problemų: kurjeriai praranda socialines garantijas, negali apginti savo teisių, o kai kurie maisto ar net žmonių vežėjai dirba nelegaliai arba apskritai neturi teisės gyventi Lietuvoje.

Patys platformose dirbantys kurjeriai tokią partnerystę vadina išnaudojimu ir sako, kad jaučiasi ne partneriais, o vergais.

„Jiems tiesiog reikia vergų“, – sako į Lietuvą atvykęs migrantas iš Libano Adamas. Čia jis studijuoja inžineriją Vilniaus technikos universitete, tačiau kurjerio darbą pasirinko, nes norėjo pragyventi studijuodamas, o ne iš tėvų kišenės.

Lietuvoje yra daugiau nei 19 000 žmonių, deklaravusių, kad verčiasi kurjerių paslaugomis, ir jų skaičius kasmet auga, o lietuviai šiame sektoriuje yra mažiau pastebimi. Tyrimo metu tyrėjai oficialiai ir neoficialiai kalbėjosi su dešimtimis įvairiose platformose dirbančių kurjerių – tiek lietuvių, tiek užsieniečių.

Jų patirtys skiriasi, tačiau jie vieningai įvardija tuos pačius iššūkius: nereguliuojamas platformų diktatas ir vienašališki sprendimai, smarkiai mažėjantis darbo užmokestis ir užsakymai bei nežinomybė dėl ateities. Ir net galimybė būti užblokuotam, kuri leidžia platformoms atsikratyti nepatogių ir klausimų keliančių darbuotojų. Pasak kurjerių, platformų logika tokia: jei nepatinka, už durų laukia tūkstančiai kitų ir dažnai pažeidžiamų darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tyrime kurjeriai parodo, kad jie taip pat yra gavę atlygį vokeliuose.

Šiuo metu platformų, kaip naujos verslo formos, veikla Lietuvoje beveik nereglamentuojama. Skirtingai nei daugelyje kitų verslų, nėra prievolės saugoti darbuotojus, sunku kontroliuoti, kas konkrečiai dirba šiose įmonėse, nes net socialiniuose tinkluose gana lengva nusipirkti svetimą paskyrą ir dirbti kito asmens vardu, o policija ir pasieniečiai taip pat randa atvejų, kai platformose dirba asmenys, neturintys leidimo gyventi Lietuvoje.

Neseniai Europos Sąjunga nusprendė įsikišti ir nustatyti aiškias taisykles. Tačiau platformų atstovai pradėjo lobizmą – jei kurjeriai bus pripažinti darbuotojais su visomis jų teisėmis, ši verslo forma žus, o tokių pokyčių nori ne visi kurjeriai. „Editorial“ tyrime apklausti platformų atstovai ir toliau teigia, kad naujieji įstatymai turėtų padidinti kurjerių socialines garantijas, tačiau neturėtų riboti jų teisių ir lankstumo, verčiant juos tapti darbuotojais.

Šaltiniai: 15min.lt, tvnet.lv