Kolageno gėrimas, arba jo vartojimas per burną, jau keletą metų kelia didelį susidomėjimą tiek vartotojams, tiek mokslininkams. Remiantis 2023 m. žurnale Nutrients paskelbtu tyrimu, kolagenas yra vienas svarbiausių baltymų žmogaus organizme, atsakingas už odos struktūrą ir elastingumą. Su amžiumi natūrali jo gamyba mažėja, o tai pasireiškia sumažėjusiu odos stangrumu ir raukšlių atsiradimu.
Kokia yra kolageno poveikio organizmui įtaka?
Žurnale Nutrients publikuota mokslininkų komanda išanalizavo net 26 atsitiktinės imties klinikinius tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo 1 721 asmuo. Tyrimuose buvo vertinamas per burną vartojamo hidrolizuoto kolageno poveikis veido odai. Pagrindinės šios metaanalizės išvados rodo, kad reguliarus hidrolizuoto kolageno vartojimas statistiškai reikšmingai pagerina odos drėkinimą ir elastingumą.
Remiantis tyrimo rezultatais, odos drėgmės lygis tų, kurie vartojo kolageną, žymiai padidėjo, o skirtumas tarp kolageną vartojusios grupės ir kontrolinės grupės buvo aiškiai matomas. Pokyčiai odos elastingume buvo dar ryškesni. Tyrimo duomenys rodo, kad kolageno peptidai ne tik padidina vandens kiekį epidermyje, bet ir gali skatinti fibroblastų veiklą, kuri prisideda prie naujo kolageno ir hialurono rūgšties gamybos – tai padeda išlaikyti odos elastingumą ir jaunatvišką išvaizdą.
Tyrimuose, įtrauktuose į analizę, dažniausiai buvo vartojamas hidrolizuotas kolagenas, kilęs iš žuvies arba galvijų, o dozės svyravo nuo kelių iki kelių dešimčių gramų per dieną. Papildų vartojimo laikotarpis daugumoje atvejų truko nuo 4 iki 12 savaičių. Kaip pažymi autoriai, kolageno vartojimas tokia forma paprastai yra gerai toleruojamas. Fiksuota tik lengvų virškinamojo trakto sutrikimų – pavyzdžiui, pilvo pūtimas, diskomfortas – ar rečiau – odos reakcijų, tačiau rimtų nepageidaujamų poveikių neužfiksuota.
Tyrimo išvados rodo, kad reguliarus hidrolizuoto kolageno vartojimas gali būti veiksmingas ir saugus būdas rūpintis oda, ypač siekiant užkirsti kelią epidermio dehidratacijai ir elastingumo praradimui – tai natūralūs senėjimo proceso padariniai. Tačiau autoriai pabrėžia, kad norint aiškiai patvirtinti šio poveikio trukmę ir mastą įvairiose populiacijose, būtini tolesni ilgalaikiai tyrimai.
