Užgavėnės – viena seniausių švenčių Lietuvoje, minima likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šios šventės paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Pagal tradicijas šią dieną leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną prasideda pasninkas. Tikima, kad jei per Užgavėnes daug ir sočiai valgysi, tai būsi sotus ir stiprus visus metus.
Tradicijos
Užgavėnių šventės tradicijos siekia pagonybės laikus. Senovės lietuviams Užgavėnės buvo svarbiausias metų laikas, kai baigdavosi žiema ir prasidėdavo pavasaris. Šiuo metu būdavo pagerbiami dievai, prašoma jų apsaugos ir palaimos naujiems metams.
Užgavėnių šventės metu vykdavo daug įvairių ritualų ir žaidimų. Vienas svarbiausių ritualų – Morės deginimas. Morė – tai žiemos personifikacija, kurią reikia išvaryti, kad ateitų pavasaris. Morė būdavo gaminama iš šiaudų ir deginama aikštėje.
Kitas svarbus Užgavėnių ritualas – Lašininio ir Kanapinio imtynės. Lašininis – tai žiemos, o Kanapinis – pavasario personifikacija. Imtynių pabaigoje visada laimi Kanapinis, simbolizuojantis pavasario pergalę prieš žiemą.
Užgavėnės yra linksma šventė, kurioje gausu persirengėlių, muzikos, šokių ir žaidimų. Persirengėliai dažniausiai vaizduodavo mitines būtybes, gyvūnus, paukščius ar tiesiog juokingus personažus. Jie eidavo iš trobos į trobą, linksmindavo žmones, žaisdavo su jais ir prašė maisto.
Kada Užgavėnės 2024 metais?
2024 m. Užgavėnės Lietuvoje bus švenčiamos vasario 13 d., antradienį. Šią dieną visoje Lietuvoje vyks įvairūs renginiai: mugės, karnavalai, koncertai ir kitos šventės.
Užgavėnių valgiai
Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų.
Šiupinys
Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, tai pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas. Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, – valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniajame ketvirtyje. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Pirmoje mūsų amžiaus pusėje šiupinys buvo pats svarbiausias patiekalas. Kiunkė – mėsos ir bulvių troškinys, kartais patiekiamas kaip šiupinio pakaitalas.
Blynai
Dažniau kepdavo miltinius blynus. Kartais į jų tešlą įplakdavo ir kiaušinių. Kiek rečiau valgydavo tarkuotų bulvių blynus. Vėliau blynai pamažu pakeitė šiupinį. Jais būtinai vaišindavo svečius. Valgydavo vakare. Rūgščius blynus kepdavo iš mielinės tešlos, raugintos apie parą. Jie ypač populiarūs Žemaitijoje.
Keletas blynų receptų:
Tradicinių senovinių Užgavėnių blynų receptai
Šaltiena
Tradicinis Užgavėnių valgis. Ją verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos. Užvalgius reikia atsigerti, tad vyrai raugindavo miežinio alaus. Jį ruošdavo Užgavėnėms iš anksto, kiti užsiraugdavo tuoj po Kalėdų.
Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių valgių, priešingai negu Kūčių, ant stalo palikti negalima. Kiekviena šeimininkė turėdavo taip apskaičiuoti, kad visko būtų nei per daug, nei per mažai.
