Daugelis alergiškų žmonių žydėjimo metu kasdien vartoja vaistus, kad palengvintų simptomus, tokius kaip čiaudulys, akių niežėjimas ir sloga. Tačiau ne visi preparatai tinka ilgalaikiam vartojimui – čia galite perskaityti, kas tikrai padeda ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Kiekvienais metais milijonams žmonių pavasaris reiškia ne tik gamtos atbudimą, bet ir šienligės / alergijų sezono pradžią. Ypač kovo–gegužės mėnesiais, kai pradeda žydėti medžiai, žolės ir kiti augalai, ore smarkiai padidėja žiedadulkių koncentracija. Daugeliui žmonių tai reiškia didelį gyvenimo kokybės pablogėjimą: čiaudulys, sloga ar užgulta nosis, niežulys ir ašarojimas bei nuovargis yra tipiniai simptomai, kuriuos sukelia alerginis rinitas, dar žinomas kaip šienligė.
Norėdami įveikti šiuos negalavimus ir gyventi įprastą gyvenimą, daugelis žmonių vartoja vaistus nuo alergijos. Tačiau kai kurie preparatai turėtų būti vartojami tik retkarčiais, o kiti tinka kasdieniam, ilgalaikiam vartojimui.
Todėl daugelis žmonių pagrįstai klausia: ar tikrai saugu vartoti tokius vaistus kasdien? Šiame straipsnyje sužinosite, kurie vaistai tinka ilgalaikiam vartojimui, o kuriuos reikėtų vartoti tik prireikus.
Tinkami vaistai kasdieniam vartojimui
Ilgalaikiam alergijos gydymui tinka dvi vaistų grupės:
1. Kortizono turintys nosies purškalai
Kortizono turintys nosies purškalai, pvz., flutikazonas ar mometazonas, slopina uždegimą ir yra labai veiksmingi, jei vartojami reguliariai. Tačiau siekiant išvengti šalutinių poveikių, jų neturėtų būti vartojama ilgiau kaip tris mėnesius per metus. Kasdien vartoti rekomenduojama tik aktyviuoju alergijos sezonu.
2. Leukotrienų antagonistai
Veikliosios medžiagos, pvz., montelukastas (pvz., Singulair), blokuoja uždegimą skatinančias medžiagas organizme ir gali būti vartojamos alergijos ir astmos atveju. Jos laikomos saugiomis ilgalaikiam vartojimui, tačiau jas vartoti reikėtų tik pasikonsultavus su gydytoju.
Vaistai, netinkami kasdieniam vartojimui
Kai kurie alergijos vaistai turėtų būti vartojami tik prireikus, o ne kasdien:
1. Pirmojo kartos antihistamininiai vaistai
Senesni antihistamininiai vaistai, pvz., difenhidraminas (pvz., Benadryl), gali sukelti mieguistumą ir pabloginti reakciją. Todėl juos reikėtų vartoti tik trumpą laiką, o ne reguliariai.
2. Antihistamininiai vaistai su decongestantu
Kombinuoti preparatai, pvz., loratadinas D arba cetirizinas D, taip pat turi decongestanto veikliąją medžiagą. Jie gali padidinti kraujospūdį, todėl juos reikėtų vartoti tik esant ūmiems simptomams, o ne nuolat.
Nemedikamentinės priemonės alergijos simptomams palengvinti
Be vaistų, yra įvairių būdų alergijos simptomams palengvinti:
- Venkite būti lauke, kai yra didelė žiedadulkių koncentracija.
- Laikykite uždarytus namų ir automobilio langus.
- Naudokite oro valytuvą, kad sumažintumėte žiedadulkių kiekį patalpose.
- Reguliariai plaunama rankas ir veidą, kad pašalintumėte žiedadulkes.
- Venkite skalbinių džiovinimo lauke.
- Prieš miegą išplaukite plaukus, kad pašalintumėte žiedadulkes.
- Venkite rūkymo, nes jis dirgina gleivines.
Šios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir sumažinti vaistų poreikį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei alergijos simptomai nepaisant minėtų priemonių išlieka arba stiprėja, patartina kreiptis į gydytoją arba alergologą. Jis gali nustatyti tikslią diagnozę ir rekomenduoti individualų gydymą, kuris gali apimti ir imunoterapiją.
Šaltinis: chip.de
