Tai nepatogi tema, nors ji liečia mus visus. Klausimai apie tai, kaip dažnai turėtume tuštintis ir ar yra tinkamas laikas eiti į tualetą, toli gražu nėra banalūs ir juos verta užduoti. Sveikas tuštinimasis yra toks pat svarbus kaip ir tinkama mityba ar reguliarus fizinis aktyvumas. Taigi atsakome ir išsklaidome visas jūsų abejones.
Kaip dažnai turėtume vaikščioti į tualetą?
Šiame klausime sunku nustatyti normos intervalą, nes tuštinimosi dažnumas yra individualus dalykas. Manoma, kad sveika lankytis tualete nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Svarbiausia, ar tuštinimosi procesas yra lengvas ir neskausmingas ir ar tuštinimosi turinys yra tinkamos konsistencijos. Staigūs tuštinimosi dažnio pokyčiai, kartu pasireiškiantis diskomfortas ar kiti nerimą keliantys simptomai gali būti signalas, kad su virškinimo sistema kažkas negerai.
Kas lemia jūsų tuštinimąsi?
Genai, hormonai ir žarnyno mikroflora lemia natūralų organizmo ritmą, todėl vieni žmonės virškina greičiau, o kiti lėčiau. Kaip galite daryti įtaką tuštinimosi dažnumui? Pirmiausia mityba. Todėl jei norite, kad tuštinimasis būtų reguliaresnis, į savo mitybą įtraukite skaidulų; jos padeda išmatoms sklandžiau judėti per virškinimo sistemą ir labai sumažina vidurių užkietėjimo riziką. Panašiai veikia ir tinkama hidratacija – kuo daugiau vandens geriate, tuo minkštesnės ir lengviau pasišalina išmatos.
Kiek laiko turėtų trukti apsilankymas tualete?
Tuštinimasis yra procesas, kuris natūraliomis sąlygomis turėtų trukti neilgai: nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Ilgas sėdėjimas tualete, ypač kai jaučiamas nepilnas tuštinimasis, gali reikšti sveikatos problemą. Žinoma, skubėti tuštinantis taip pat nepatartina, nes tik tada, kai esame atsipalaidavę, tinkamai veikia mūsų parasimpatinė nervų sistema. Būtent parasimpatinė sistema suaktyvina žarnyno peristaltikos judesius, kuriais maisto turinys juda tiesiosios žarnos link. Tada, kai tiesioji žarna prisipildo išmatų turinio, jos sienelėse esantys tempimo receptoriai siunčia signalus į centrinę nervų sistemą. Parasimpatinė nervų sistema į šiuos signalus reaguoja padidindama storosios žarnos lygiųjų raumenų susitraukimus ir paruošdama organizmą tuštinimuisi.
Ar yra tinkamas tuštinimosi laikas?
Ne. Viskas priklauso nuo mūsų organizmo sinchronizacijos su dienos ir nakties ciklu. Aktyviausiai žarnynas tuštinasi rytais. Tuomet kortizolio, organizmo budrumo hormono, lygis pasiekia aukščiausią lygį, o tai gali paskatinti tuštinimosi refleksą. Be to, po nakties poilsio žarnynas turi laiko sukaupti medžiagų išsiskyrimui, o pirmas valgis ar net stiklinė vandens sukelia vadinamąjį žiaukčiojimo refleksą. Dėl šios priežasties rytas daugeliui žmonių yra natūralus laikas „pradėti dieną“ ir virškinimo požiūriu. Tačiau jei jūsų organizmas veikia kitaip – nesijaudinkite. Svarbu įsiklausyti į savo kūną, pasirūpinti dienos ritmu ir neignoruoti žarnyno poreikių. Reguliarumas ir komfortas yra kertiniai virškinimo sveikatos akmenys.
Kokią reikšmę žarnyno sveikatai turi reguliarūs apsilankymai tualete?
Taisyklingas tuštinimasis yra ne tik patogumo, bet ir žarnyno sveikatos klausimas. Gerai funkcionuojantis organizmas natūraliai reguliuoja virškinimo greitį, o tai skatina sveikos žarnyno mikrofloros palaikymą ir toksinų šalinimą iš organizmo. Nereguliarus tuštinimasis gali lemti šių toksinų ir nesuvirškintų šiukšlių kaupimąsi organizme, o tai kelia įtampą virškinimo sistemai ir gali prisidėti prie uždegimų. Be to, sutrikęs žarnyno judėjimas, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, gali sukelti maistinių medžiagų įsisavinimo problemų, todėl gali trūkti maisto medžiagų.
Ligos, dėl kurių keičiasi tuštinimasis, yra šios:
- dirgliosios žarnos sindromas,
- Krono liga,
- opinis kolitas,
- celiakija,
- skydliaukės ligos,
- tam tikros infekcijos,
- neurologiniai sutrikimai.
Ką galima daryti, kad žarnynas būtų stimuliuojamas?
Jei kenčiate nuo vidurių užkietėjimo, prieš griebiantis vaistų, verta išbandyti kitus būdus, pavyzdžiui, kelias minutes sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę masažuoti pilvą. Tai derinkite su giliu kvėpavimu ir patogia atsipalaidavimą skatinančia poza. Dažnai padeda pritūpimo padėtis – jei ji jums patogi, pabandykite joje pabūti kurį laiką. Tokie kūno padėties pokyčiai gali natūraliai stimuliuoti žarnyną.
Šaltiniai:
- Walter SA, Kjellström L, Nyhlin H, Talley NJ, Agréus L. Assessment of normal bowel habits in the general adult population: the Popcol study. Scand J Gastroenterol. 2010.
- Modi RM, Hinton A, Pinkhas D, Groce R, Meyer MM, Balasubramanian G, Levine E, Stanich PP. Defekacinės laikysenos keitimo prietaiso įdiegimas: Poveikis sveikų asmenų žarnyno judėjimo modeliams. J Clin Gastroenterol. 2019.
- Interia.pl
Parašyti komentarą