Vasaros ar žiemos laikas? Kuris yra geresnis žmonėms?

Laiko keitimas du kartus per metus – tai ritualas, dėl kurio jau daugelį metų diskutuoja ir ekspertai, ir piliečiai. Kuris laikas – vasaros ar žiemos – labiau atitinka natūralų žmogaus organizmo ritmą ir kuris iš jų geriausiai veikia žmogaus psichinę ir fizinę sveikatą?

Vasaros laikas buvo įvestas daugiausia dėl ekonominių priežasčių, siekiant efektyviau išnaudoti dienos šviesą ir sumažinti elektros energijos suvartojimą. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad dėl laiko keitimo sutaupoma nedaug energijos. Todėl verta apsvarstyti dviejų laikų naudojimo pasekmes sveikatai ir visuomenei.

Laiko keitimas ir poveikis gerovei

Žmogaus organizmas veikia pagal vadinamąjį cirkadinį ritmą – natūralų vidinį biologinį laikrodį, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklus, hormonų kiekį, kūno temperatūrą ir kitus svarbius gyvenimo procesus.

Staigus laiko perkėlimas viena valanda – net du kartus per metus – sutrikdo šį ritmą.

Ypač smarkiai pasikeičia vasaros laikas, kai prarandama viena miego valanda. Daugybė tyrimų rodo trumpalaikį šio pokyčio poveikį, pavyzdžiui, miego sutrikimus, nuovargį, irzlumą, sumažėjusią koncentraciją ir net padidėjusią eismo įvykių ir širdies smūgių riziką.

Vasaros laikas ir žiemos laikas – kas geriau?

Tačiau vasaros laiko šalininkai pabrėžia jo privalumus, pavyzdžiui, ilgesnius ir šviesesnius vakarus, skatinančius fizinį ir socialinį aktyvumą, o tai teigiamai veikia gerovę. Daugiau dienos šviesos po darbo taip pat skatina socialinį gyvenimą, poilsį lauke ir gali sumažinti sezoninius nuotaikos sutrikimus, susijusius su šviesos trūkumu.

Tuo tarpu žiemos laikas, dažnai vadinamas „natūraliuoju“ arba astronominiu laiku, yra artimesnis tikrajam dienos šviesos ritmui. Šis laikas labiau atitinka žmogaus vidinį biologinį laikrodį, todėl miegas tampa kokybiškesnis, pagerėja dėmesio koncentracija, sumažėja depresijos ir kitų psichikos sutrikimų rizika.

Ekspertai teigia, kad ilgalaikis vieno, stabilaus laiko naudojimas būtų naudingesnis sveikatai nei nuolatinis laikrodžių keitimas.

Žiemos laikas ištisus metus

Sveikatos organizacijos, pavyzdžiui, Europos miego medicinos akademija, rekomenduoja žiemos laiką naudoti ištisus metus , pabrėždamos, kad visuomenės sveikatos požiūriu labai svarbu suderinti socialinius tvarkaraščius su natūraliu dienos ir nakties ciklu.

Jos taip pat primena, kad net ir nedideli, bet reguliarūs miego ritmo sutrikimai gali sukelti lėtines sveikatos problemas, pavyzdžiui, nutukimą, diabetą, širdies ligas ir sumažėjusį imunitetą.

Sveikatos ekspertai sutaria dėl vieno dalyko: nuolatinis laikrodžių persukimas du kartus per metus neturi jokios naudos sveikatai, o priešingai – sukelia biologinių ritmų sutrikimus, kurie gali turėti toli siekiančių pasekmių sveikatai.

Ekonominis argumentas, kuris kadaise labai palaikė vasaros laiko naudojimą, dabar praranda aktualumą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad realus energijos sutaupymas yra minimalus, ypač šiuolaikinių energiją taupančių technologijų ir besikeičiančių vartotojų įpročių amžiuje.

Todėl vis daugiau šalių svarsto galimybę atsisakyti sezoninio laiko keitimo ir pereiti prie vienos fiksuotos sistemos. Šis sprendimas nėra paprastas, nes reikia atsižvelgti į sveikatos, socialinius, ekonominius ir geografinius aspektus.

2025 m. laiko keitimas: kada keisime laikrodžius?

Perėjimas prie vasaros laiko visada vyksta paskutinį kovo sekmadienį, kai laikrodžio rodykles perkeliame viena valanda į priekį.

Šiemet jis tenka nakčiai iš šeštadienio, kovo 29 d., į sekmadienį, kovo 30 d. Tiksliau, 3 val.

Dėl to miegame viena valanda trumpiau, bet vakare gauname daugiau dienos šviesos. Kita vertus, žiemos laikas sugrįžta paskutinį spalio sekmadienį, kai laikrodžius persukame viena valanda atgal.

Šaltinis: Interia.pl

Sekite mus „Google News“!