Nors visuotinai pripažįstama, kad draugystė ir bendravimas su artimais žmonėmis turi nenuginčijamos naudos ir yra būtini visaverčiam gyvenimui bei laimės pojūčiui, mokslininkai nusprendė šį klausimą išnagrinėti nuodugniau. Siekiant išsiaiškinti, kiek iš tiesų draugai ir dažnas bendravimas turi įtakos laimei ir pasitenkinimui gyvenimu, buvo atlikta plataus masto apklausa, kurioje dalyvavo penkiolika tūkstančių 18-28 metų amžiaus žmonių, gyvenančių skirtingo gyventojų tankumo vietovėse.
Garbingos Londono ekonomikos mokyklos psichologai kartu su kolegomis iš Singapūro vadybos universiteto išanalizavo rezultatus ir padarė keletą įdomių išvadų, kurios buvo paskelbtos žurnale „British Journal of Psychology“. Pirma, tyrimas patvirtino, kad tankiai apgyvendintose vietovėse gyvenantys žmonės linkę jaustis mažiau laimingi. Antra, jų laimės pojūtis labai priklauso nuo bendravimo su bendraminčiais ir draugais dažnumo ir kokybės. Nustatyta aiški priklausomybė: kuo intensyvesni ir glaudesni socialiniai ryšiai, tuo aukštesnis daugumos respondentų subjektyvios laimės lygis.
Aukštą intelekto lygį turintys žmonės buvo išimtis iš šios taisyklės
Tačiau įdomiausias buvo trečiasis atradimas: aukštą intelekto lygį turintys žmonės buvo išimtis iš šios taisyklės. Tyrimas parodė, kad kuo aukštesnis žmogaus IQ, tuo mažesnis jo nuolatinio ir intensyvaus socialinio bendravimo poreikis. Tokių žmonių laimė nepriklauso nuo to, kiek jie yra „vakarėlių gyvenimas“ ar turi platų socialinį ratą. Labai protingo žmogaus smegenys yra linkusios nustatyti kiek kitokius gyvenimo prioritetus nei vidutinio žmogaus smegenys, tai pasakytina ir apie požiūrį į socialinį bendravimą.
Tyrimas rodo, kad protingas žmogus geriausiai jaučiasi ir yra harmoningas savo vidiniame pasaulyje. Didelio intelekto žmonės pernelyg didelį socialinį aktyvumą dažnai gali suvokti kaip kažką, kas trukdo jų normaliai egzistencijai ir atitraukia juos nuo jiems svarbių dalykų. Daugelis intelektualų iš esmės yra vienišiai iš prigimties, nors ne visi nori tai atvirai pripažinti. Paradoksalu, tačiau tyrimai parodė, kad kuo dažniau protingi žmonės bendrauja su kitais, tuo mažiau laimingi jie gali jaustis. Tokie žmonės daug daugiau teigiamų emocijų ir pasitenkinimo patiria ne iš bendravimo kolektyve, o iš kitų dalykų, kurie atitinka jų gilius interesus ir siekius.
Šią mintį patvirtina ir Bruklino instituto mokslininkė Kerolė Grehem (Carol Graham), laimės ekspertė. Jos nuomone, protingi žmonės linkę didžiąją dalį savo laiko ir intelektinių pastangų skirti ilgalaikiams tikslams pasiekti ir įgyvendinti projektus, kurie veda prie konkretaus rezultato. Jos nuomone, intelektualai šiuose dalykuose randa savo laimę.
Jiems nereikia dažnai bendrauti su daugeliu žmonių
Ji pateikia žymaus gydytojo, dirbančio prie vakcinos nuo vėžio, arba garsaus rašytojo, kuriančio naują literatūros šedevrą, pavyzdžių – jiems nereikia dažnai bendrauti su daugeliu žmonių. Toks bendravimas gali tik atitraukti juos nuo pagrindinio tikslo, todėl neigiamai veikia jų laimės pojūtį, sutrikdo vidinę harmoniją ir susikaupimą. Taigi, labai protingų žmonių kelias į laimę dažnai veda per jų vidinį pasaulį, gilius pomėgius ir pasiekimus, o ne per įvairius socialinius ryšius, kurie juos išskiria iš daugumos gyventojų.
Parašyti komentarą