Tinkamo miego laiko nustatymas yra labai svarbus viso organizmo funkcionavimui. Kaip parodė naujas tyrimas, tai ypač svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai, su kuria problemų jau turi kas trečias lenkas.
Biologinis laikrodis ir širdies sveikata
Mūsų kūnas turi vidinį biologinį laikrodį, arba cirkadinį ritmą, kuris, be kita ko, reguliuoja miegą, kūno temperatūrą ir hormonų kiekį. Vis daugiau tyrimų rodo, kad šio ritmo sutrikdymas, pavyzdžiui, užmigimas netinkamu laiku, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Neseniai prestižiniame žurnale „European Heart Journal – Digital Health“ paskelbtas tyrimas patvirtina, kad valanda, kada einame miegoti, turi reikšmės širdies sveikatai. Tyrėjai analizavo daugiau nei 88 000 Jungtinės Karalystės biobanko dalyvių duomenis, stebėdami jų miegą ir sveikatą vidutiniškai šešerius metus. Išvados? Mažiausia širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo pastebėta tarp žmonių, kurie užmigdavo tarp 22 ir 23 val.
Šį tyrimą „X” platformoje paminėjo ir daktaras Bartoszas Fiałekas – gydytojas ir medicinos žinių populiarintojas. Jis pažymėjo: „Kaip jis pastebėjo: „Užmigimas tarp 22 ir 23 val. buvo susijęs su mažiausia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“.
Pasak tyrimo autorių, užmigus per anksti (iki 22 val.) arba per vėlai (po vidurnakčio) gali sutrikti paros ritmo ir išorinės aplinkos (pvz., šviesos ir tamsos ciklo) sinchronizacija. Tai savo ruožtu gali turėti įtakos kraujospūdžiui, cukraus kiekiui kraujyje ir kitiems širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams.
Kad palaikytumėte savo širdį, verta siekti, kad miego laikas būtų reguliarus – apie 22.30. Įgyvendinant sveiką dienotvarkę svarbiausi dalykai bus šie:
- nustatyti reguliarų miego laiką,
- vakare riboti ekranus (bent 1-2 valandas prieš miegą),
- vengti kofeino po pietų.
Miegas yra geriausias vaistas
Miegas atlieka svarbų vaidmenį tinkamam viso organizmo funkcionavimui, daro įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Miego metu organizmas atlieka daugybę regeneracinių procesų – nuo pažeistų audinių atstatymo iki imuninės sistemos stiprinimo . Būtent gilaus miego fazės metu vyksta intensyvi augimo hormono sekrecija, kuris padeda atkurti ląsteles ir palaikyti normalią raumenų bei kaulų masę.
Miegas taip pat reguliuoja nervų sistemą – tinkamas jo kiekis ir kokybė lemia pažintinę veiklą, koncentraciją, gebėjimą mokytis ir įsiminti informaciją. Miego metu smegenys sutvarko per dieną surinktus duomenis, taip pat pašalina nereikalingus ar toksiškus medžiagų apykaitos produktus, pavyzdžiui, beta amiloidą, kurio perteklius siejamas su Alzheimerio ligos išsivystymu.
Ne mažiau svarbus yra miego poveikis hormonų ir medžiagų apykaitos pusiausvyrai. Miego sutrikimai sutrikdo hormonų, atsakingų už alkio ir sotumo jausmą, pusiausvyrą, todėl didėja nutukimo, atsparumo insulinui ir 2 tipo diabeto rizika. Miego trūkumas taip pat didina streso hormono kortizolio kiekį, kuris gali neigiamai paveikti kraujospūdį, širdies veiklą ir gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
Miegas taip pat labai svarbus emocijoms ir psichinei sveikatai. Lėtinis jo trūkumas skatina depresijos, nerimo ir net psichozės sutrikimų vystymąsi. Reguliarus, gilus miegas veikia kaip natūralus nuotaikos stabilizatorius, didina atsparumą stresui ir padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Šaltiniai:
European Heart Journal – Skaitmeninė sveikata
Mūsų paslaugų turinys yra informacinio ir mokomojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Prieš priimdami sprendimus, susijusius su sveikata, pasikonsultuokite su specialistu.
Parašyti komentarą