Uogos – tikras žiemos vitaminų lobynas, nes jose vasaros saulė sukaupė daugiausia naudos. Kaip teisingai užšaldyti uogas, kad išsaugotume visas jų vertingas savybes?
Kai vasara dosni uogomis, būtų nuodėmė nepasirūpinti jų atsargomis žiemai. Juk šaltuoju metų laiku taip norisi ko nors skanaus, o pirktinė uogienė – ne tas pats, patys žinote. Tad šaldymas – paprasčiausias būdas išsaugoti viską, ką davė žemė, be didelio vargo. Tačiau kiekviena uoga turi savų ypatybių, todėl svarbu prie kiekvienos prieiti išmintingai.
Braškes reikia dėti į šaldiklį iškart po skynimo – kitaip jos greitai vysta išleisdamos sultis. Nuplaukite, nuimkite kotelius, išdėliokite ant rankšluosčio – tegul gerai išdžiūsta. Tada išdėliokite po vieną ant lentelės ir į šaldiklį. Po kelių valandų sudėkite į maišelį ar indelį – ir jos bus kaip ką tik nuskintos. Norite saldžiau? Pasigaminkite tyrę – puikiai tiks tiek blynams, tiek arbatai. Tikras gardumynas!
Avietes reikia labai atsargiai imti, nes jos itin trapios. Jokio spaudimo ar kratymo – tik lengvas plovimas ir padėti ant rankšluosčio, kad išdžiūtų. Tada sudėkite į mažus indelius – jei supilsite daug į vieną, sulips į gniutulą.
Gervuogės šiek tiek tvirtesnės, bet ir jos nemėgsta bereikalingo judinimo. Greitai nuplaukite, leiskite vandeniui nutekėti – ir šaldykite tokias, kokios yra. Iš jų gerai daryti tyrę – tuomet kauliukai netrukdo, o pyraguose skonis tiesiog dieviškas.
Šaltalankis – ne iš švelniųjų, ši uoga rūgšti ir tvirta. Su ja paprasta: perrinkite, neplaukite, išdėliokite ant skardos ar kepimo popieriaus, dėkite į šaldiklį – ir viskas.
Agrastas – uoga su charakteriu. Žalias ar rausvas, su rūgštele, gerai išlaiko formą. Jį galima šaldyti visą – jis neteka ir nesuminkštėja. Bet jei labai prinokęs – geriau sutrinti arba sumalti su cukrumi, kad išliktų skonis ir aromatas.
Tokiu būdu paruoštos uogos žiemą primins vasarą – skanios, kvapnios ir pilnos vitaminų!
