Niekada negalvojau, kad paprasti rauginti kopūstai, kuriuos nuo vaikystės matydavau ant stalo žiemą, iš tiesų slepia tokią galią. Visada jie man buvo tiesiog garnyras prie bulvių ar kugelio, bet neseniai perskaičiau naują mokslinį tyrimą ir dabar į juos žiūriu visai kitaip.
Tyrimą atliko Kalifornijos universiteto mokslininkai – profesorė Maria Marco ir jos kolega Lei Wei. Jie išsamiai ištyrė, kuo žali kopūstai skiriasi nuo raugintų ir net nuo sūrymo, kuris lieka po fermentacijos. Rezultatas – rauginti kopūstai teigiamai veikia žarnyno ląsteles, padeda joms išlikti tvirtoms ir atsparioms uždegimams. Nei žali kopūstai, nei vien tik sūrymas tokio poveikio neturi.
Įdomiausia tai, kad nesvarbu, ar raugintus kopūstus nusipirksi parduotuvėje, ar pasidarysi pats – poveikis žarnynui bus toks pat geras. Tyrėjai sako, kad raugintuose kopūstuose yra junginių, kuriuos mūsų žarnyno mikrobiota pati gamina, jei ji sveika. Tai reiškia, kad valgydami raugintus kopūstus mes tarsi padedame savo žarnynui atlikti jo natūralų darbą.
Fermentacijos metu kopūstai pasikeičia iš esmės – juose padaugėja pieno rūgšties, aminorūgščių ir kitų naudingų junginių. Šie komponentai gerina virškinimą, palaiko žarnyno sveikatą ir net stiprina jo sieneles prieš uždegiminius procesus. Mokslininkai suskaičiavo šimtus skirtingų medžiagų, kurios susidaro rauginant, ir dabar bando išsiaiškinti, kurios iš jų yra svarbiausios mūsų sveikatai.
Man labiausiai patiko profesorės Marco mintis: „Net viena raugintų kopūstų porcija per savaitę gali pagerinti žarnyno sveikatą ir sumažinti uždegimą“. Kitaip tariant, tai labai paprastas žingsnis, kurį galiu žengti jau šiandien.
Aš jau pradėjau – vakar suvalgiau šaukštą raugintų kopūstų tiesiai iš stiklainio. Be jokio kugelio, dešros ar cepelinų. Ir žinai ką? Skonis puikus, o jausmas dar geresnis – tarsi padariau kažką gero savo sveikatai.
Tad kitą kartą, kai eisite į parduotuvę ar į turgų, prisiminkite – truputis raugintų kopūstų, ir jūsų žarnynas jums padėkos.
