Šiek tiek kitokie bulviniai vėdarai – tikras gardėsis, kuris yra fantastiško skonio tiek karštas, tiek šaltas. Parodysiu tikslų gamybos būdą, traškumo gudrybes ir alternatyvą be žarnų, kai norite greitos, lengvai formuojamos versijos.
Jie pigūs, sotūs ir puikiai pakeičia brangius šaltus mėsos gaminius sumuštiniuose. Pagrindas paprastas: smulkiai tarkuotos bulvės, svogūnai, šoninė ir grybai, suteikiantys „mėsos” umami skonį. Viskas susijungia žarnose, sukurdamas traškią plutelę išorėje ir išlaikydamas sultingą vidų.
Nesudėtingi ingredientai ir paruošimas
Maždaug 3 metrams žarnų reikės:
- 1,5 kg bulvių (krakmolingesnių)
- 250 g rūkytos šoninės
- 300 g grybų (pievagrybių arba miško grybų)
- 2 svogūnų
- 2–3 šaukštų aliejaus
- Druskos ir juodųjų pipirų
- Mairūno ir česnako pagal skonį
Prieš įdarydami, kruopščiai nuplaukite natūralias kiaulienos žarnas – pirmiausia šaltu vandeniu, tada 20 minučių pamirkykite drungname vandenyje su lašeliu acto. Prieš įdarydami, dar kartą perplaukite iš vidaus.
Bulvių įdaras, kuris nesubyra
Nulupkite ir sutarkuokite bulves. Svarbiausia – išspausti sultis (per marlę arba sietelį). Nesijaudinkite, galite vėl įpilti krakmolą, kuris nusėda dubens dugne – jis laiko mišinį vientisą.
Lėtai pakepinkite svogūną aliejuje, kol taps permatomas, atskirai apkepkite kubeliais pjaustytą šoninę ir grybus. Viską sumaišykite su bulvėmis, įberkite druskos, pipirų ir žiupsnelį mairūno; konsistencija turėtų būti tiršta, o ne skysta.
Žarnų užpildymas be įtrūkimų
Užmaukite žarną ant vėdarų mašinėlės vamzdelio (arba piltuvo). Užpildykite tolygiai, bet ne per stipriai – kepant mišinys plečiasi. Atskirkite porcijas švelniai pasukdami žarnas kas 12–15 cm. Kiekvieną vėdarą kelis kartus subadykite dantų krapštuku, kad išeitų garai.
Dėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, geriausia – ant grotelių, kad oras galėtų cirkuliuoti iš apačios.
Kepimas ir traški plutelė
Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C (viršus/apačia). Kepkite 40–50 minučių, apversdami pusiaukelėje. Paskutinėms 5–8 minutėms galite padidinti temperatūrą iki 200 °C, kad paviršius gražiai apskrustų.
Jei naudojate karštą orą, patikrinkite juos anksčiau – jie paprastai iškepa greičiau. Tinkamai iškepti vėdarai yra kieti liečiant, iš žarnų sunkiasi skaidrios sultys.
Kai neturite žarnų: forma kaip alternatyva
Neturite žarnų ar vėdarų mašinėlės? Suspauskite mišinį į mažesnę kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, lengvai patepkite paviršių aliejumi ir kepkite 50–60 minučių 180 °C temperatūroje. Atvėsusį mišinį galima supjaustyti griežinėliais – idealiai tinka šaltiems patiekalams.
Skonio variantai
Prie pagrindinio mišinio ypač gerai dera česnakas, kmynai, saldžioji paprika arba žiupsnelis rūkytos paprikos. Grybus galite pakeisti virtomis pupelėmis arba lęšiais – gausite kaimiškesnį, sotesnį charakterį.
Jei mėgstate stipresnį skonį, prieš įdarydami įmaišykite arbatinį šaukštelį garstyčių arba šviežio mairūno.
Patiekimas, laikymas ir patarimai
Vėdarus patiekite šiltus su grietine, krienais arba marinuotais agurkais; atvėsusius supjaustykite plonesnėmis riekelėmis ant duonos. Atvėsusius laikykite šaldytuve sandariame inde iki 3 dienų.
Jie gerai užšaldomi ilgesniam laikymui – leiskite jau iškeptiems vėdarams atvėsti, suvyniokite ir užšaldykite (iki 2 mėnesių).
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Vėdarai sprogo? Buvo per daug pripildyti arba nepakankamai pradurtos žarnos.
- Per daug skysčio? Mišinys buvo per skystas – kitą kartą bulves labiau nuspauskite.
- Per blankus skonis? Nebijokite druskos ir pipirų; bulvės „suvalgo” daug skonio, todėl paragaukite nedidelį bandomąjį šaukštelį kepamo mišinio ir prieš įdarydami pakoreguokite prieskonius.
Išvada
Bulviniai vėdarai yra įrodymas, kad puikus skonis kyla ne iš brangių ingredientų, o iš gero paruošimo ir kelių sąžiningų produktų. Kai tik pasigaminsite juos namuose, suprasite, kodėl mūsų seneliai prie jų vis grįždavo.
