Šviežias medus ką tik pasirodė, o vartotojai ieško savo mėgstamiausių rūšių. Ši gamtos dovana laikoma sveika, tačiau ne visas medus yra vienodai geras. Ieškodami skaniai atrodančio stiklainio, atminkite, kad kai kurie medaus tipai gali būti žalingi. Kaip atskirti gerą medų nuo blogo? PanParagon, vaizdo įrašų kūrėjas, paaiškina, kaip tai padaryti.
Kaip atskirti netikrą medų nuo tikro medaus?
Medus – ypatingas produktas. Gamtos sukurtas, vienas seniausių žmonijai žinomų maisto produktų. Jis niekada negenda ir džiugina neįtikėtinai sodria spalvų, kvapų ir skonių palete. Šimtmečius jis buvo laikomas veiksminga priemone nuo peršalimo ir rudens melancholijos.
Nepaisant daugybės privalumų, ne visi juo džiaugiasi. Daugelis ekspertų mano, kad, atsižvelgiant į dabartinius tyrimus, jo negalima laikyti visiškai sveiku produktu. Viename valgomajame šaukšte medaus yra daugiau cukraus ir kalorijų nei paprastame cukruje (maždaug 64 kalorijos). Jis nerekomenduojamas sergantiems diabetu ar besilaikantiems mažai kalorijų turinčios dietos. Jo taip pat turėtų vengti alergiški žmonės, nes jame yra veikliųjų medžiagų, gautų iš augalų žiedadulkių.
Jei nuspręsime įtraukti medų į savo mitybą, turėtume užtikrinti, kad jis būtų aukščiausios kokybės. Taigi, į ką turėtume atkreipti dėmesį apsipirkdami?
„Nesitikėkite, kad gamintojas ant etiketės parašys „dirbtinis medus”. Jūs vis tiek jo nepirktumėte”, – įspėja Paragonas. Jis paaiškina, kad dauguma parduotuvėse parduodamų medų yra maišyti. Juos reikėjo maišyti ir kaitinti, kartais net kelis kartus, todėl jie prarado savo savybes. Jie yra atskiesti ir pasaldinti. „Iš esmės tai skystas cukrus su žiedadulkėmis, kurios gali sukelti alergiją.”
Kas turėtų mus įspėti?
Visų pirma, informacija etiketėje. „Jei matote smulkiu šriftu parašytą tekstą: „medaus, kilusio ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, mišinys” arba „medaus, kilusio iš Europos Sąjungos valstybių narių ir ne Europos Sąjungos valstybių narių, mišinys”, geriausia vengti tokio produkto”, – pataria Paragonas. Tikras medus dažnai turi sertifikatus, patvirtinančius jo kokybę ir autentiškumą. Todėl ieškokite tokių etikečių kaip „Tikras medus” arba „Ekologiškas”, kurios gali reikšti, kad jūsų pasirinktas produktas yra autentiškas medus.
Kaina taip pat gali būti iškalbingas ženklas. Paragonas perspėja, kad padirbtas medus dažnai siūlomas gerokai pigiau nei tikras. Jei pasiūlymas atrodo pernelyg viliojantis, turėtume būti atsargūs. Tikras medus paprastai kainuoja 7-9 eurus už stiklainį.
Medaus konsistencija taip pat daug pasako. Tikras medus, kaip aiškina kūrėjas, gali būti įvairios konsistencijos ir tekstūros, priklausomai nuo rūšies ir kilmės. Reikėtų vengti pernelyg lygaus, skysto ar panašaus į klevų sirupą medaus. „Tai gali būti padirbinio požymiai”, – sako Paragonas. Jis taip pat pataria atkreipti dėmesį į kristalizaciją. Jis pažymi, kad tikras medus linkęs kristalizuotis šaltesnėmis sąlygomis. Jei perkame skystą medų ir jis ilgai toks išlieka skystas, taip pat galime įtarti, kad tai cukraus mišinys.
Ir dar yra tirpumo testas. „Tikras medus turėtų lengvai ištirpti šiltame vandenyje, sudarydamas drumstą skystį. Netikras medus gali palikti gumulėlių arba visai neištirpti. Tačiau tikras medus šaltame vandenyje tirpsta labai lėtai”, – savo įraše rašo Paragonas.
Kūrėjas primena, kad netikras medus gali būti kenksmingas sveikatai ir nesuteikia tikro medaus privalumų. Todėl neverta už jį mokėti, net jei kaina atrodo maža.
