Matcha manija audringai užkariavo pasaulį, tačiau kartu su ja kyla ir problemų. Ši intensyviai žalia arbata, pagaminta iš arbatmedžio Camellia sinensis lapų, tampa vis populiaresnė, tačiau jos pasaulinis populiarumas kelia skepticizmą tarp japonų arbatos ceremonijų dalyvių, kurie vertina paprastumą ir tradicijas.
Matcha – sveikatos šaltinis
Matcha yra intensyviai žali, koncentruoti milteliai, pagaminti iš specialiai pavėsyje auginamų Camellia sinensis lapų. Dėl šio auginimo būdo matcha turi daugiau fitocheminių medžiagų, antioksidantų ir kitų organizmui naudingų komponentų, palyginti su kitomis žaliosiomis arbatomis. Jos skonis yra šiek tiek saldesnis ir švelnesnis nei kitų žaliųjų arbatų, o ryški spalva ir naudingos savybės prisidėjo prie jos populiarumo visame pasaulyje.
Europos mitybos žurnale paskelbtoje analizėje nustatyta, kad matcha esantys katechinai padeda mažinti kraujospūdį ir MTL cholesterolio kiekį. Taip pat matcha turi rutino – bioflavonoido, pasižyminčio priešuždegiminiu poveikiu. Aminorūgštis L-teaninas gerina susikaupimą ir skatina ramybės būseną.
Matcha arbatoje yra kofeino – 230 ml puodelyje jo kiekis svyruoja nuo 38 mg iki 89 mg, tai yra daugiau nei kitose žaliosiose arbatose, bet mažiau nei kavoje (apie 120 mg).
Tradicinis matcha ruošimas
Tradicinėje japonų arbatos ceremonijoje matcha ruošiama maišant miltelius su vandeniu, naudojant bambukinį šaukštą ir geležinį arbatinuką ant tatamio kilimėlio. Šis ritualas pabrėžia tikslumą, ramybę ir pagarbą. Tačiau dėl augančio populiarumo matcha dabar prieinama ir arbatos maišelių pavidalu, kuriuos galima užpilti karštu vandeniu, kaip įprastas arbatas.
Tenčos plantacijos Japonijoje
Matcha universalumas leidžia ją naudoti ne tik gėrimuose, bet ir pikantiškuose patiekaluose, užkandžiuose bei desertuose. Vis dėlto kai kurie japonai, kuriems matcha yra ne tik maistas, bet ir kultūros dalis, mato problemą dėl jos komercializacijos.
Japonijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, tenčos – arbatos rūšies, naudojamos matcha gamybai – gamyba išaugo nuo 1 452 tonų 2008 m. iki 4 176 tonų 2023 m. Vyriausybė skatina ūkininkus pereiti nuo įprastos žaliosios sencha arbatos prie matcha, siūlydama finansines paskatas ir techninę paramą. Japonijos arbatos eksportas per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai, o apie trečdalį eksporto sudaro matcha, ypač siunčiama į Šiaurės Ameriką.
Nepaisant to, auganti paklausa kelia susirūpinimą dėl galimos rinkos krizės, nes aukščiausios kokybės arbatos derlius neatitinka poreikio. Be Japonijos, matcha gaminama ir Kinijoje bei kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse, todėl Japonija siekia išlaikyti savo, kaip pagrindinės gamintojos, poziciją.
Budistų ritualas ir Vakarų realybė
Japonijoje matcha arbatos ruošimo tradiciją XVI a. ištobulino budistų vienuolis Sen no Rikyu, padėjęs pagrindą arbatos ceremonijai, grindžiamai wabi-sabi filosofija. Wabi-sabi pabrėžia grožį paprastume, netobulume ir asketiškume, o tai kontrastuoja su Vakarų kultūros triukšmu ir hedonizmu. Licencijuoti matcha instruktoriai kritikuoja arbatos „išniekinimą“, kai ji naudojama komerciniuose produktuose, tokiuose kaip matcha saldainiai ar gėrimai, ignoruojant ceremonialinį aspektą.
Išvados
Matcha manija atspindi įtampą tarp tradicijų ir modernumo. Nors arbata vertinama dėl savo naudos sveikatai ir universalumo, jos komercializacija kelia iššūkių japonų kultūrai, kurioje matcha yra ne tik gėrimas, bet ir dvasinis ritualas. Auganti paklausa skatina gamybą, tačiau kartu kelia klausimų dėl tvarumo ir rinkos stabilumo.
