Nepaisant to, kad vanduo yra gyvybės pagrindas, susiformavo nemažai klaidingų nuomonių apie hidratacijos klausimus. Ekspertai pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus paros vandens poreikis yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip amžius, aktyvumo lygis ir sveikatos būklė.
Kodėl šaltas vanduo nepagreitina medžiagų apykaitos
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų yra tas, kad geriant šaltą vandenį gerokai pagreitėja medžiagų apykaita. Tiesa, organizmas sudegina nedidelį kiekį kalorijų, kad pašildytų šaltą vandenį, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis skaičius tesiekia 7–8 kalorijas vienam stiklinei.
Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja šalto vandens procedūros, tokios kaip ledo vonios ir šalti dušai. Kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėjamas jų gebėjimas aktyvinti ruduosius riebalus ir padidinti jautrumą insulinui. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad vis dar nėra įtikinamų įrodymų, jog šalto vandens vartojimas viduje turi tokį patį poveikį kaip ir išorinis šalčio poveikis.
Užuot pasikliovę vien vandeniu svorio metimui, geriau derinti hidrataciją su kitais sveikais įpročiais – mankšta ir subalansuota mityba.
Mitai apie odos drėkinimą ir alternatyvius skysčių šaltinius
Dar vienas dažnas mitas – kad pakankamas vandens kiekis užtikrins tobulą odą. Pakankamas skysčių vartojimas iš tiesų yra naudingas sveikatai, tačiau jis neišsprendžia tokių problemų kaip spuogai ar pigmentacija. Kadangi kiekvieno odos tipas ir vandens poreikiai yra skirtingi, neįmanoma nustatyti universalaus sveikos odos drėkinimo tikslo.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad vanduo nėra vienintelis būdas palaikyti hidrataciją. Organizmas skysčių gauna iš įvairių šaltinių:
- Sultingų vaisių ir daržovių (citrusinių, uogų, melionų, salierų)
- Sriubų, sulčių, pieno, kokteilių
- Kavos ir arbatos (tačiau verta stebėti kofeino kiekį)
Ar galima išgerti per daug vandens?
Nepaisant to, kad pabrėžiamas dehidratacijos pavojus, per didelis vandens vartojimas gali sukelti hiperhidrataciją. Ši būklė yra retesnė, tačiau gali būti pavojinga, ypač sportininkams ar žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Hiperhidratacijos simptomai kartais gali būti panašūs į dehidratacijos simptomus, todėl sunku laiku diagnozuoti. Todėl svarbu stebėti savo vandens balansą ir palaikyti saiką.
Troškulys ne visada rodo dehidrataciją
Dar vienas mitas – kad troškulys yra vienintelis skysčių trūkumo rodiklis. Iš tiesų, troškulys gali atsirasti dar prieš išsivystant dehidratacijai arba, atvirkščiai, nepasireikšti esant lengviems vandens balanso sutrikimams.
Kai kurie dehidratacijos simptomai, pavyzdžiui, kraujospūdžio pokyčiai, dažnai lieka nepastebimi, todėl vien tik dėmesio sutelkimas į troškulį nepakanka hidratacijai stebėti.
Išvada
Svarbu suprasti, kad hidratacija yra individualus procesas. Vietoj to, kad laikytumėtės griežtų taisyklių ar tikėtumėte mitais, geriau stebėkite savo organizmo signalus ir konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistais dėl individualių poreikių.
