Mirtis – neišvengiama gyvenimo dalis, ir klausimas, ką patiriame jos akimirką, jau seniai domina žmoniją. Ar matome šviesą tunelio gale, mirusius artimuosius, ar mus apima ramybė? O gal jaučiame baimę? Naujas mokslinis tyrimas, atliktas JAV, suteikia atsakymų, užfiksuodamas mirštančio žmogaus smegenų aktyvumą. Pirmą kartą mokslininkai tiesiogiai stebėjo, kas vyksta smegenyse mirties metu, ir jų išvados stebina.
Pirmasis toks tyrimas: smegenų aktyvumas mirties akimirką
2023 m. moksliniame žurnale Frontiers in Aging Neuroscience paskelbtame tyrime amerikiečių neurologai užfiksavo 87 metų epilepsija sergančio paciento smegenų aktyvumą, kai jį netikėtai ištiko širdies smūgis. Elektroencefalografijos (EEG) pagalba mokslininkai stebėjo paciento smegenų bangas 30 sekundžių prieš ir po širdies sustojimo. Tai buvo pirmas kartas, kai mirštančių smegenų veikla užfiksuota tiesiogiai.
Tyrimo vadovas, neurochirurgas dr. Ajmal Zemmar iš Luisvilio universiteto, paaiškino, kad buvo pastebėti pokyčiai specifinėse smegenų bangų juostose, ypač gama virpesiuose, taip pat delta, teta, alfa ir beta virpesiuose. Šios bangos, išskyrus delta bangas, siejamos su sapnais, prisiminimais ir informacijos apdorojimu, o delta bangos – su giliu miegu ir tam tikromis sąmonės būsenomis.
Gyvenimas „prabėga prieš akis“
Tyrimo rezultatai patvirtina seniai sklandančią idėją, kad mirties akimirką žmogaus gyvenimas gali „prabėgti prieš akis“. Dr. Zemmar teigia, kad smegenys, net ir mirties metu, išlieka aktyvios ir gali atkurti svarbius gyvenimo prisiminimus, panašiai kaip tai aprašoma artimos mirties patirtyse. „Smegenys gali atkurti paskutinį svarbių gyvenimo įvykių prisiminimą prieš pat mirtį“, – sako jis. Šis atradimas rodo, kad smegenų veikla nesustoja iškart po širdies sustojimo, o tęsiasi tam tikrą laiką, galimai sukurdama ryškius prisiminimus ar vizijas.
Ką tai reiškia?
Šis tyrimas kelia naujų klausimų apie tai, kada tiksliai baigiasi gyvybė – ar tai momentas, kai sustoja širdis, ar kai smegenys nustoja veikti? Dr. Zemmar pabrėžia, kad šie duomenys taip pat turi reikšmės organų donorystės procesams, nes gali padėti tiksliau nustatyti, kada smegenys galutinai praranda savo funkcijas.
Nors tyrimas atliktas tik su vienu pacientu, kuris sirgo epilepsija ir turėjo smegenų patinimą, jo rezultatai suteikia vilties ir paguodos. „Nors mūsų artimieji užmerkę akis ir pasiruošę iškeliauti, jų smegenys gali atkurti gražiausias jų gyvenimo akimirkas“, – sako dr. Zemmar. Tai gali nuraminti tuos, kurie neteko artimųjų, ir padėti suvokti, kad mirties akimirka gali būti ne tik baimės, bet ir ramybės kupina patirtis.
Kaip tai keičia mūsų požiūrį?
Lietuvoje, kur mirties tema dažnai aptariama su pagarba ir jautrumu, šis tyrimas gali paskatinti diskusijas apie gyvenimo pabaigą ir sąmonės paslaptis. Daugelis lietuvių, ypač vyresnės kartos, tiki pomirtiniu gyvenimu ar sielos kelione, o moksliniai atradimai, tokie kaip šis, papildo šias diskusijas naujais faktais. Tyrimas taip pat pabrėžia, kaip svarbu rūpintis artimaisiais jų paskutinėmis akimirkomis, nes jų sąmonė gali būti aktyvi ir jautri aplinkai net po klinikinės mirties.
Ką sako kiti šaltiniai?
Kiti moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad smegenys po širdies sustojimo išlieka aktyvios kelias minutes, o kartais net ilgiau. Pavyzdžiui, Kanados mokslininkų tyrimai atskleidė, kad smegenys gali veikti iki 10 minučių po klinikinės mirties, o tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės, išgyvenę klinikinę mirtį, prisimena ryškius vaizdinius ar pojūčius. Be to, Mičigano universiteto tyrimai patvirtino, kad mirties metu smegenys pereina į hiperaktyvią būseną, kuri gali būti susijusi su endorfinų ir kitų neurocheminių medžiagų išsiskyrimu, sukeliančiu ramybės jausmą ar haliucinacijas.
Išvada
Šis pirmasis tokio pobūdžio tyrimas patvirtina, kad mirties akimirką smegenys išlieka aktyvios ir gali atkurti prisiminimus, panašius į tuos, kurie patiriami sapnuojant ar medituojant. Nors tyrimas turi ribojimų, jis suteikia vilties, kad mirties momentas gali būti ne tik skausmingas, bet ir kupinas reikšmingų, galbūt paguodžiančių patirčių. Lietuvoje šis atradimas gali padėti mažinti mirties baimę ir skatinti atviras diskusijas apie gyvenimo pabaigą, pabrėžiant, kad net paskutinės akimirkos gali būti kupinos grožio ir ramybės.
Šaltiniai:
- https://www.fakt.pl/wydarzenia/swiat/co-widza-umierajacy-ludzie-naukowcy-nie-maja-juz-watpliwosci/jbb8rm2
- metro.co.uk
