Naujausi Kinijos Pietvakarių universiteto mokslininkų, paskelbtų žurnale „Frontiers in Human Neuroscience“, tyrimai patvirtina, kad muzika yra veiksminga priemonė mažinant judesio ligos simptomus, tokius kaip pykinimas ir galvos svaigimas vairuojant.
Muzikos poveikis: kodėl linksma ir švelni muzika veikia geriausiai?
Tyrimai rodo, kad džiaugsmingos ir švelnios melodijos yra žymiai veiksmingesnės nei liūdnos kompozicijos. Šis atradimas pabrėžia muzikos, kaip atitraukimo priemonės, svarbą ir jos gebėjimą paveikti emocines bei kognityvines būsenas, kurios lemia judesio ligos simptomų atsiradimą ir išnykimą.
Tyrimo metodologija
Eksperimente dalyvavo 30 žmonių, kurie buvo pasodinti į automobilio simuliatorių, imituojantį vairavimo sąlygas. Atsiradus judesio ligos požymiams, dalyviams vieną minutę buvo grojama įvairių žanrų muzika. Kontrolinė grupė arba ilsėjosi be muzikos, arba nutraukdavo eksperimentą. Simuliatorius leido mokslininkams tiksliai kontroliuoti sąlygas, sukeliančias pykinimą, ir sumažinti išorinių veiksnių įtaką. Vis dėlto tyrėjai pažymi, kad realiame vairavime papildomą vaidmenį atlieka regos dirgikliai ir nenuspėjami judesiai.
Rezultatai: skirtingų žanrų efektyvumas
Tyrimo duomenys atskleidė, kaip skirtingi muzikos žanrai veikia judesio ligos simptomus:
- Optimistiška muzika: sumažino simptomus 57 %.
- Švelni muzika: pasiekė panašų rezultatą – 56 %.
- Aistringos melodijos: buvo mažiau veiksmingos, sumažindamos simptomus 48 %.
- Poilsis be muzikos: suteikė 43 % palengvėjimą.
- Liūdnos dainos: buvo mažiausiai efektyvios, sumažindamos simptomus tik 40 %, o tai yra prasčiau nei poilsis be muzikos.
Šie rezultatai rodo, kad liūdna muzika, sukelianti neigiamas emocijas, ne tik nepadeda, bet ir gali pabloginti situaciją, palyginti su neutralia būsena. Tai pabrėžia glaudų ryšį tarp muzikos sukeliamų emocijų ir kūno fiziologinių reakcijų.
Neurofiziologinis poveikis
Be elgsenos duomenų, tyrėjai užfiksavo smegenų aktyvumo pokyčius. Judesio ligos metu buvo pastebėtas pakaušio žievės, atsakingos už vaizdinės informacijos apdorojimą, veiklos sutrikimas. Klausantis optimistinės ar švelnios muzikos, šis aktyvumas normalizavosi. Šis neurofiziologinis aspektas patvirtina, kad muzikos poveikis nėra tik dėmesio nukreipimas – ji tiesiogiai veikia smegenų funkcijas, padedančias įveikti judesio ligą.
Išvada
Linksma ir švelni muzika, tokia kaip optimistiškos ar raminančios melodijos, yra veiksminga priemonė mažinant pykinimą ir galvos svaigimą vairuojant. Šių žanrų poveikis grindžiamas ne tik emociniu atitraukimu, bet ir smegenų veiklos normalizavimu. Vairuotojams, kenčiantiems nuo judesio ligos, verta rinktis džiaugsmingas ar švelnias melodijas ir vengti liūdnų dainų, kurios gali sustiprinti nemalonius simptomus.
