Ilgi skrydžiai dažnai sukelia nuovargį, dehidrataciją ir galūnių patinimą. Daugelis žmonių bando greitai atsigaivinti šokdami į dušą, tačiau gydytojai ir specialistai įspėja, kad tai ne visada gera mintis ir gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Ilgas skrydis yra nemenkas iššūkis organizmui – sausas salono oras, judėjimo trūkumas ir slėgio pokyčiai reiškia, kad kūnui reikia laiko atsigauti. Galite manyti, kad greitas, karštas dušas yra puikus būdas atsigauti, tačiau realybė yra kitokia. Sužinokite, kaip pasirūpinti savimi po skrydžio ir kokios vandens temperatūros vengti, kad jaustumėtės tikrai gaiviai.
Karštas dušas po ilgo skrydžio – ar tai gera mintis?
Vienas iš dažniausių valandų sėdėjimo lėktuve padarinių yra pėdų ir kulkšnių patinimas. Išsiplėtusios kraujagyslės sukelia galūnių sunkumo ir patinimo pojūtį. Kaip pabrėžia „Vidalux“ ekspertas Andy Ellis, karštas vanduo tik pablogina problemą, dar labiau išplėsdamas kraujagysles ir sutrikdydamas tinkamą kraujotaką.
Alternatyva – vėsus arba drungnas dušas. Žemesnė temperatūra sutraukia kraujagysles ir sumažina kojų sunkumo pojūtį. Ji taip pat stimuliuoja kraujotaką, o tai padeda organizmui greičiau pašalinti skysčių perteklių. Tai gali sumažinti nemalonų ilgo skrydžio poveikį.
Karštas dušas nėra pati geriausia mintis. Jis sausina odą po skrydžio. Kelionės lėktuvu beveik visada sukelia dehidrataciją. Žemas slėgis ir sausas salono oras lemia, kad organizmas netenka vandens, todėl oda tampa tempi ir papilkėjusi. Karštas vanduo taip pat pašalina natūralius apsauginius aliejus, o tai gali dar labiau išsausinti odą.
Drungnas dušas ne tik atgaivina, bet ir padeda išlaikyti drėgmę epidermyje. Po jo verta patepti balzamu arba drėkinamuoju kremu, kad paspartėtų regeneracijos procesas. Tai padės odai greičiau atgauti natūralią išvaizdą ir komforto jausmą.
Kraujo apytaka ir kraujospūdis po kelionės. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Ilgas sėdėjimas lėktuve sutrikdo tinkamą kraujotaką, dažnai sukelia nuovargį ir letargiją. Nusileidus kūnui reikia laiko atgauti pusiausvyrą. Karštas dušas dar labiau apkrauna kraujotakos sistemą, išplečia kraujagysles ir gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą.
Šaltesnis dušas turi priešingą poveikį – jis stimuliuoja kraujotaką ir palaiko deguonies tiekimą. Tai leidžia organizmui greičiau atsinaujinti ir palaipsniui sumažinti nuovargį. Tai paprastas būdas išlikti geros formos po kelionės be jokių papildomų pastangų.
Laiko juostų skirtumas ir dušo temperatūra – tai daro didelę įtaką!
Daugelis žmonių kenčia nuo laiko juostų skirtumo po skrydžių tarp skirtingų laiko juostų. Kūnui reikia signalų, kad laikas pailsėti. Karšta vonia pakelia kūno temperatūrą ir palengvina pabudimą, o ne nusiraminimą. Dėl to, savo ruožtu, gali būti sunkiau užmigti.
Drungnas dušas palaiko natūralų kūno vėsinimo procesą, kuris smegenims signalizuoja, kad laikas pailsėti. Tai padeda lengviau prisitaikyti prie pasikeitusio paros ritmo ir sutrumpina laiką, reikalingą grįžti prie įprasto funkcionavimo.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
Šaltinis: „The Mirror“ (https://www.mirror.co.uk/travel/news/travel-expert-warns-passengers-avoid-31554168)
