„Druska – baltoji mirtis.” Kiek kartų esame girdėję šią frazę, bandydami apsispręsti dėl dar vieno žiupsnėlio, kuris taip prašosi į salotų lėkštę? Bet ar viskas tikrai taip aišku? O jeigu pasakyčiau, kad visiškas druskos atsisakymas gali būti ne mažiau pavojingas nei jos perteklius?
Siekdami sveikos mitybos idealų, dažnai puolame į kraštutinumus, pamiršdami pagrindinį principą – pusiausvyrą. Druska, arba natrio chloridas, yra ne tik prieskonis, bet ir gyvybiškai svarbus elementas, be kurio mūsų organizmas negali funkcionuoti. Išsiaiškinkime, kur yra riba tarp naudos ir žalos.
Kodėl kūnas negali gyventi be druskos
Įsivaizduokite, kad jūsų kūnas yra sudėtinga biocheminė laboratorija. Na, o natris šioje laboratorijoje atlieka vieno iš pagrindinių reagentų vaidmenį. Jis yra atsakingas už vandens ir elektrolitų pusiausvyros palaikymą, tai yra, už teisingą skysčių pasiskirstymą ląstelių viduje ir išorėje. Be jo mūsų ląstelės tiesiog negalės normaliai „gerti” ir absorbuoti maistinių medžiagų.
Be to, kiekvienas jūsų judesys, kiekvienas širdies plakimas, kiekviena mintis yra nervinių impulsų perdavimo rezultatas. O natris yra nepakeičiamas šio proceso dalyvis. Jo trūkumas gali sukelti labai nemalonių pasekmių, kurios dažnai maskuojamos kaip įprastas nuovargis:
- Raumenų silpnumas ir skausmingi mėšlungiai
- Galvos svaigimas ir pykinimas
- Nuolatinis nuovargis ir apatija
- Problemos su koncentracija
Lėtinis natrio trūkumas yra tiesioginis kelias į širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų sutrikimus. Todėl visiškas druskos atsisakymas reiškia ne rūpinimąsi savo sveikata, o sąmoningą streso kūrimą savo organizmui.
Kaip rasti savo druskos „aukso vidurį”
Taigi, mums reikia druskos. Bet kiek tiksliai? Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiam žmogui suvartoti ne daugiau kaip 5–6 gramus druskos per dieną. Tai maždaug vienas arbatinis šaukštelis be kauburėlio. Atrodo, kad ne taip jau mažai? Tačiau yra vienas niuansas: ši norma apima ne tik druską, kurią į maistą dedate iš druskinės.
Liūto dalis druskos – vadinamoji „paslėpta” – yra ten, kur mažiausiai tikimės. Sūrio gabalėlis, keli griežinėliai dešros, pirktinis padažas, net įprasta duona – visa tai jau turi didelį natrio kiekį.
Ką daryti?
- Pirma, sąmoningai kontroliuokite perdirbtų maisto produktų vartojimą. Daug efektyviau sumažinti dešrų kiekį savo mityboje, nei virti nesūdytą sriubą.
- Antra, lavinkite savo skonio receptorius! Vietoj druskos pabandykite į patiekalą dėti džiovintų žolelių, česnako, citrinos sulčių, paprikos ar kitų prieskonių. Nustebsite, koks įvairiapusis gali būti pažįstamo maisto skonis.
Individuali norma
O kaip jūsų individuali norma? Ji gali skirtis. Jei aktyviai sportuojate arba esate karšto klimato zonoje, dėl prakaitavimo padidėja natrio poreikis. Ir atvirkščiai, žmonėms, sergantiems hipertenzija ar inkstų liga, gydytojas gali rekomenduoti griežtesnius apribojimus.
Pagrindinis mūsų sveikatos priešas yra ne pati druska, o jos per didelis ir nesąmoningas vartojimas, kurį primetė šiuolaikinė maisto pramonė. Druska mūsų mityboje yra kaip prieskonis patiekale: jos trūkumas gyvenimą daro blankų, o perteklius gadina visą įspūdį.
Įsiklausykite į savo kūną, skaitykite produktų etiketes ir prisiminkite apie pusiausvyrą. Būtent joje slypi tikrosios sveikatos ir gerovės paslaptis.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
