Ar įprastas virtuvės prieskonis gali tapti galingu sąjungininku stiprinant imunitetą? Naujausi Japonijos mokslininkų tyrimai rodo, kad kardamonas ne tik praturtina patiekalų skonį, bet ir gali aktyvinti organizmo gynybos mechanizmus prieš virusines infekcijas, skatindamas natūralią interferono gamybą.
Kas yra kardamonas ir kodėl jis traukia mokslininkų dėmesį?
Kardamonas (Elettaria cardamomum) – tai žaliasis prieskonis, kilęs iš Indijos ir Šri Lankos, plačiai naudojamas kulinarijoje, arbatoje ir tradicinėje medicinoje. Jo sėklos pasižymi stipriu aromatu, kurį suteikia eteriniai aliejai, tokie kaip 1,8-cineolis (dar žinomas kaip eukaliptolis). Šis prieskonis nuo seno vertinamas dėl antimikrobinių, antioksidacinių ir virškinimą gerinančių savybių, tačiau pastaruoju metu mokslininkai pradėjo tyrinėti jo potencialą imuninei sistemai.
Šinšu universiteto (Shinshu University) Japonijoje atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Foods“ 2025 m. rugpjūčio mėnesį, atskleidžia, kaip kardamono sėklų vandens ekstraktas (CSWE) veikia žmogaus ląsteles. Tyrėjai nustatė, kad šis ekstraktas didina I tipo interferonų (IFN-α ir IFN-β) gamybą – tai baltymai, kurie veikia kaip organizmo „signalizacija“, įspėjanti ląsteles apie virusų grėsmę ir padedanti užkirsti kelią jų plitimui.
Kaip kardamonas veikia ląstelių lygmeniu?
Įsivaizduokite savo ląsteles kaip budrius sargybinius, turinčius vidinius „sensorius“, kurie aptinka virusų DNR ar RNR. Šie sensoriai, tokie kaip cGAS-STING kelias DNR atpažinimui ir RIG-I-MAVS kelias RNR atpažinimui, aktyvina signalizacijos grandinę, kuri veda prie interferonų ir su jais susijusių genų (ISG, pavyzdžiui, MxA, ISG15, PKR ir RSAD2) gamybos. Šie genai padeda ląstelėms blokuoti virusų dauginimąsi.
Tyrime žmogaus plaučių epitelio ląstelės (A549 linija) buvo gydomos kardamono ekstraktu, o vėliau stimuliuojamos sintetinėmis nukleorūgštimis – poly(dA:dT) imituojant DNR virusus ir poly(I:C) imituojant RNR virusus. Rezultatai parodė, kad CSWE dozėmis priklausomai didino interferonų ir ISG ekspresiją tiek stimuliuotose, tiek nestimuliuotose ląstelėse. Pagrindinė veiklioji medžiaga – 1,8-cineolis – veikia nepriklausomai nuo STING kelio, slopindama TIPARP geną per AhR receptorių, kas leidžia efektyviau aktyvuoti IRF3 signalizaciją ir didinti interferonų gamybą.
Įdomu, kad kardamonas ne tik stiprina reakciją į virusus, bet ir didina bazinį (homeostatinį) interferonų lygį net be išorinės grėsmės. Tai reiškia, kad reguliarus jo vartojimas galėtų padėti organizmui būti pasiruošusiam iš anksto, potencialiai mažinant gripo ar kitų virusinių infekcijų riziką.
Ankstesni tyrimai ir platesnė nauda
Šis tyrimas remiasi ankstesniais Šinšu universiteto darbais, kurie parodė, kad kardamono ekstraktas apsaugo nuo gripo viruso infekcijos ląstelėse. Be imuniteto stiprinimo, kardamonas turi ir kitų sveikatai naudingų savybių: jis gerina virškinimą, mažina uždegimus, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir netgi gali palengvinti kvėpavimo takų problemas dėl savo eterinių aliejų.
Pavyzdžiui, 1,8-cineolis, randamas ne tik kardamone, bet ir eukaliptuose, žinomas dėl savo antivirusinių ir antibakterinių efektų. Tyrimai rodo, kad jis gali būti veiksmingas prieš įvairius virusus, įskaitant tuos, kurie sukelia peršalimą ar COVID-19, nors specifiniai mechanizmai vis dar tiriami.
Kaip įtraukti kardamoną į kasdienybę?
Kad tyrimo rezultatai taptų praktiški, svarbu suprasti, kaip saugiai naudoti kardamoną. Rekomenduojama dozė – 1–2 gramai sėklų per dieną, pavyzdžiui, arbatoje ar patiekaluose. Štai keli paprasti būdai:
- Arbata: Užvirinkite vandenį su keliais kardamono ankštimis, pridėkite medaus ar citrinos – tai ne tik skanu, bet ir gali padėti stiprinti imunitetą šaltuoju sezonu.
- Maiste: Naudokite maltą kardamoną sriubose, ryžiuose, desertuose ar net kavos puodelyje. Jis puikiai dera su cinamonu ar gvazdikėliais.
- Ekstraktai: Jei norite koncentruotos formos, rinkitės maisto papildus su kardamono ekstraktu, bet pasitarkite su gydytoju, ypač jei vartojate vaistus.
Vis dėlto, kardamonas nėra stebuklingas vaistas. Jis gali sukelti alergines reakcijas ar virškinimo sutrikimus didelėmis dozėmis, o nėščioms moterims rekomenduojama vartoti saikingai.
Ribojimai ir ateities perspektyvos
Nors rezultatai perspektyvūs, tyrimas buvo atliktas tik laboratorinėmis sąlygomis – su ląstelių kultūromis, o ne gyvais žmonėmis ar gyvūnais. Tai reiškia, kad poveikis organizme gali skirtis dėl virškinimo, absorbcijos ir kitų veiksnių. Mokslininkai pabrėžia, kad kardamono ekstrakte yra ir kitų junginių (pvz., α-terpinilo acetato), kurių vaidmuo dar neištirtas, o 1,8-cineolio mechanizmai nestimuliuotose ląstelėse lieka neaiškūs.
Ateityje laukia klinikiniai tyrimai su žmonėmis, siekiant nustatyti saugias dozes ir efektyvumą prieš konkrečius virusus. Jei patvirtinta, kardamonas galėtų tapti prieinama, natūralia priemone imunitetui stiprinti, ypač besivystančiose šalyse, kur brangūs vaistai ne visada pasiekiami.
Šis tyrimas primena, kad gamta slepia daug potencialių sprendimų sveikatos iššūkiams. Kol laukiama daugiau duomenų, įtraukdami kardamoną į mitybą, galite ne tik paįvairinti valgiaraštį, bet ir suteikti organizmui papildomos apsaugos.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
