Nors dauguma tėvų aiškiai supranta, kas yra geras ir sveikas vaiko gyvenimas – laikas pomėgiams, namų darbams, žaidimams su draugais ir kitai veiklai – ekranai dažnai užima daugiau vaiko kasdienio gyvenimo, nei tėvai norėtų.
Taisyklės neveikia ilgai
Danijos visuomenės sveikatos instituto tyrimas rodo, kad tėvai daug laiko praleidžia aiškindamiesi, kaip jų vaikai naudojasi planšetiniais kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais, ir kad daugeliui sunku laikytis taisyklių įtemptame kasdieniame gyvenime.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Discover Psychology” ir pagrįstas pokalbiais su 17 tėvų, auginančių 10–11 metų vaikus iš trijų Danijos mokyklų.
Dauguma tėvų turi nuojautą, koks yra geras laisvalaikio praleidimas jų vaikui – ir tai retai reiškia daug valandų sėdėjimą prie ekrano. Todėl jie stengiasi nustatyti taisykles, nurodančias tam tikras dienas su ekranu ar be jo arba kiek laiko vaikas gali praleisti per dieną, pasakoja doktorantė Teresa Victoria Høy, viena iš tyrimą atlikusių tyrėjų.
Tėvai dažnai nustato taisykles, kai patiria, kad naudojimasis ekranu tapo nekontroliuojamas, pavyzdžiui kai vaikas natūraliai nedaro pertraukos nuo ekrano. Tačiau taisyklės po kurio laiko dažnai išnyksta, nes jų vykdymas atima daug energijos ir yra kupinas konfliktų – kol tėvai vėl pajunta, kad taisyklių reikia.
Daugelis tėvų pasakoja, kad įvairiais atvejais išbandė skirtingas taisykles. Tačiau kadangi tai veda prie daugybės varginančių diskusijų su vaiku, kai kurie galiausiai visiškai atsisako taisyklių, aiškina tyrėja.
Geras ir blogas ekrano naudojimas
Tėvams rūpi ne tik tai, kiek laiko jų vaikas praleidžia prie ekrano, bet ir tai, ką vaikas veikia ir žiūri ekrane.
Ekrano naudojimas vertinamas teigiamai, kai jis turi mokymosi ar socialinį tikslą, pavyzdžiui ieškant žinių internete, naudojantis mokymuisi skirtomis programėlėmis ar bendraujant su draugais vaizdo skambučiais.
Tačiau kai vaikas pasyviai slenka socialinių tinklų srautą ar žiūri trumpus vaizdo įrašus, tai laikoma prastu ekrano naudojimu.
Tėvai nenori nuolat stebėti savo vaiko. Tačiau dėl to sunku suprasti, kada vaikas ekrane pereina nuo kažko gero prie kažko mažiau gero. Ir tai yra vienas iš dalykų, dėl kurių sunku užtikrinti taisyklių laikymąsi, aiškina Teresa Victoria Høy.
Ekranas kaip pertrauka
Tuo pačiu metu daugelis tėvų teigia, kad naudojimasis ekranais taip pat yra vaiko ramybės ir laisvės šaltinis.
Daugelis tėvų apibūdina ekranų naudojimą kaip psichinio ir fizinio atsipalaidavimo formą po ilgos mokyklos dienos. Tai iliustruoja tėvų patirties paradoksą – ekranas laikomas ir problema, kurią reikia valdyti ir subalansuoti, ir pertrauka ar laisva erdvė, sako tyrėja.
Daugelis pastebi, kad vaikai automatiškai griebiasi ekrano, kai jiems nuobodu, ir kad jie norėtų, jog susidomėjimas veikla už ekrano ribų atsirastų natūraliau.
Todėl kai kurie bando skatinti vaikus žaisti su draugais ar lankytis popamokiniuose būreliuose, kad sumažintų laiką, kurį vaikas praleidžia prie ekranų namuose.
Kai kurie tėvai taip pat toleruoja vaiko naudojimąsi ekranu, jei vaikas yra fiziškai aktyvus, neatsilieka nuo mokyklos ir turi gerą socialinį gyvenimą.
Reikalingas tėvų palaikymas
Tyrime nurodoma, kad tėvai gali aktyviai įtraukti vaiką į dialogą apie namuose galiojančias taisykles ir kad kai kuriems tėvams reikia palaikymo ir priemonių, kad rastų tvarią pusiausvyrą savo vaikų skaitmeniniame gyvenime.
Daugelis tėvų jau daug daro, kad subalansuotų savo vaikų naudojimąsi ekranais. Tačiau tai yra sritis, kurioje kai kurie jaučiasi nesaugūs ir vieniši. Jiems reikia kalbėtis su kitais tėvais, kad jaustųsi ne vieniši ir pasisemtų įkvėpimo iš kitų šeimų praktikos, pabrėžia tyrėja.
Tyrime nurodoma, kad tėvams reikia daugiau paramos – bendrų pokalbių mokyklose ir popamokinių programų metu, taip pat politinių iniciatyvų, kurios kelia didesnius reikalavimus technologijų įmonėms dėl atsakingo skaitmeninio dizaino.
Vaikų skaitmeninis gyvenimas yra ir individualus reikalas, ir bendra socialinė atsakomybė. Tėvams reikia, kad jų aplinka padėtų sukurti sistemą, kurioje būtų galima rasti tikrą pusiausvyrą, apibendrina Teresa Victoria Høy.
