Eksperimentas, kurio metu kasdien nueita 10 000 žingsnių, truko visą mėnesį ir leido įvertinti, kaip toks fizinis aktyvumas veikia kūną ir kasdienį gyvenimą.
Iššūkiai pakeliui į tikslą
Nors dvejus metus reguliariai treniravausi sporto salėje, kasdieniai pasivaikščiojimai dideliais atstumais tapo savotišku iššūkiu. Ne visada pavykdavo organiškai įtraukti juos į tvarkaraštį, ypač dienomis be treniruočių ar papildomos veiklos su vaiku. Tokiais momentais tekdavo specialiai išeiti į lauką, kad pasiekčiau 10 tūkstančių žingsnių tikslą.
Mano sūnus greitai priprato prie naujų taisyklių: pirmiausia pasivaikščiojimas parke, tada pramogos žaidimų aikštelėje. Paspirtukas palengvino vaiko dalyvavimą. Suaugusiam žmogui 10 tūkstančių žingsnių įveikti prireiktų apie pusantros valandos – šiek tiek trumpiau, jei pagreitintumėte tempą.
Svarbų vaidmenį atliko ir pasirinktos pasivaikščiojimų vietos. Judėti mieste nebuvo malonu dėl dulkių, triukšmo ir monotonijos, todėl geriau rinktis didelius parkus. Mažame parke pasivaikščiojimai greitai tapdavo nuobodūs dėl ribotų maršrutų.
Net vidutinio krūvio metu kūnas jautėsi pavargęs. Po kelių savaičių pradėjo skaudėti pėdas, nors raumenys nesukėlė diskomforto. Vienintelė diena, kai buvo galima nutraukti eksperimentą, buvo priverstinė – kojas rekomendavo pailsinti vyras. Taip pat labai svarbi buvo patogi avalynė: perėjimas nuo batų prie sportbačių žymiai palengvino ėjimą.
Namuose pasiekti 10 000 žingsnių buvo dar sudėtingiau: tai užtruko daugiau nei dvi valandas, o procesas reikalavo papildomų pastangų – šokių ar treniruočių.
Teigiami pokyčiai sveikatai ir nuotaikai
Pirmieji apčiuopiami rezultatai buvo susiję su miegu. Reguliarūs pasivaikščiojimai ženkliai pagerino užmigimą ir miego kokybę, ypač po vakarinių pasivaikščiojimų – užmigimas įvyko per kelias minutes, o miegas tapo gilesnis.
Pagerėjo darbingumas. Rytiniai pasivaikščiojimai padidino tonusą, koncentraciją ir suteikė smegenims reikiamą deguonį efektyviam darbui.
„Jaučiu, kad galiu nueiti daugiau nei anksčiau. Ir nepavargsiu nei 10 000, nei 20 000 žingsnių.“
Padidėjo kūno ištvermė – net ilgi atstumai nebeatrodė kaip iššūkis. Be to, vaikščiojimas teigiamai paveikė šeimos santykius: atsirado galimybė daugiau laiko praleisti kartu, organizuoti vakarinius pasivaikščiojimus su vyru ir ilgiau vaikščioti su sūnumi. Šeimos poilsis gryname ore tapo malonesnis ir ilgesnis.
