Rinkdamiesi žuvį turguje ar parduotuvėje, daugelis žmonių svarsto, kas sveikiau – jūros ar gėlavandenė. Atsakymas priklauso ne tiek nuo žuvies buveinės, kiek nuo to, ar ji buvo sugauta laisvėje, ar užauginta ūkiuose. Laukinėse žuvyse iš švarių vandenų išlieka daugiausia vitaminų ir mineralų, o ūkiuose užaugintose žuvyse dažnai aptinkama antibiotikų ir augimo hormonų pėdsakų. Tai mažina jų naudą sveikatai.
Kodėl žuvis tokia vertinga?
Žuvis – tai lengvai virškinamų baltymų, omega-3 ir omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D ir E, taip pat mineralų, tokių kaip jodas, selenas, cinkas ir fosforas, šaltinis. Šios medžiagos palaiko smegenų sveikatą, stiprina sąnarius, mažina cholesterolio kiekį ir lėtina ląstelių senėjimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, reguliarus žuvies vartojimas 20 % sumažina širdies ligų riziką. Jūros žuvyse gausu omega rūgščių, naudingų regėjimui ir imunitetui, o gėlavandenėse žuvyse daugiau geležies ir baltymų – jie svarbūs mažakraujystės prevencijai.
Kokią žuvį rinktis?
Sūriosios žuvys dažnai kelis kartus užšaldomos transportuojant, todėl praranda iki 30 % vertingų savybių, įskaitant vitaminą D. Gėlavandenių žuvų kartais vengiama dėl sunkiųjų metalų taršos, tačiau jūrose teršalai taip pat kaupiasi – ypač arčiau kranto, todėl žuvys žvejojamos gilesniuose vandenyse.
Ūkiuose auginamos žuvys – tiek jūrinės, tiek gėlavandenės – dažnai šeriamos priedais ir gydomos antibiotikais bei hormonais. Tarp tokių rūšių – lašišinės žuvys (upėtakiai, Atlanto lašišos), eršketai, jūros ešeriai, karpiai, amūrai, sidabriniai karpiai, taip pat midijos, krevetės, omarai ir austrės. Ypač tilapijos ir pangasijos dažnai apdorojamos hormonais, siekiant spartesnio svorio augimo, todėl jų mėsoje gali kauptis toksinai.
Ekspertų rekomendacijos
Mitybos specialistai pabrėžia, kad sveikiausia žuvis – sugauta laisvėje, nepriklausomai nuo vandens telkinio tipo. Gydytoja Jelena Malyševa rekomenduoja Tolimųjų Rytų lašišas: rausvąsias, raudonąsias, palijas ir sykus. Šios rūšys minta fitoplanktonu ir kriliu, todėl jose gausu antioksidanto astaksantino – jis 6000 kartų stipresnis už vitaminą C – bei omega riebalų rūgščių, saugančių nuo uždegimų.
Menkė – mažai kalorijų turinti žuvis, o jos kepenyse gausu žuvų taukų, reikalingų sąnarių sveikatai. Pollokė, artima menkei, pasižymi gausiu jodo ir baltymų kiekiu, be to, yra net 95 % virškinama. Saurė ir silkė – puikūs seleno ir omega-3 šaltiniai, o skumbrė išlaiko visus laukinių žuvų privalumus. Plekšnė net lenkia lašišą pagal omega-3 kiekį ir tinka atsigauti po operacijų.
Tarp upinių žuvų vertinamos lydekos ir ešeriai – jos pasižymi švara ir dideliu B grupės vitaminų kiekiu.
O kaip dėl jūros gėrybių?
Tarp jūros gėrybių sveikiausi laikomi kalmarai – jie dar nėra plačiai auginami dirbtinai. Vis dėlto reikėtų vengti chemiškai apdorotų filė su konservantais, kurie prailgina galiojimo laiką. Laukinius kalmarus atpažinsite iš didelių pelekų, nevienodos minkštimo spalvos ir tvirtos tekstūros. Pardavėjai kartais į juos įpurškia vandens ar dažų, kad padidintų svorį 10–15 %, arba juos pakartotinai atšaldo, kas sugadina skonį.
Rinkitės žuvį pagal jos kilmę ir žvejybos sąlygas – taip užtikrinsite, kad jūsų mityba bus ne tik skani, bet ir sveika, be nereikalingo cheminių medžiagų poveikio.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
