Arbata – antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje po vandens. Tačiau iš visų rūšių būtent žalioji arbata laikoma vienintele, kurią sveikatos specialistai rekomenduoja gerti kasdien. Ji ne tik valo organizmą nuo toksinų, bet ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, gali sulėtinti senėjimo procesus bei sumažinti širdies ligų riziką.
Kodėl žalioji arbata – išskirtinė
Tiek žalioji, tiek juodoji arbata gaminamos iš to paties augalo – Camellia sinensis. Skirtumas slypi apdorojimo būde. Žalioji arbata gaminama be oksidacijos – lapai tiesiog greitai džiovinami, kad išliktų natūralūs fermentai ir antioksidantai. Juodosios arbatos lapai, priešingai, yra visiškai oksiduojami, todėl įgauna sodresnį skonį ir tamsesnę spalvą.
Būtent dėl šio apdorojimo skirtumo žaliojoje arbatoje išlieka daugiau katechinų – galingų antioksidantų, ypač EGCG (epigalokatechino galato), kuris, pasak daugelio mokslinių publikacijų, stiprina imuninę sistemą, padeda reguliuoti cholesterolį ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
Kitaip tariant, žalioji arbata veikia kaip natūralus organizmo „valiklis“, padedantis kepenims ir inkstams efektyviau pašalinti toksinus bei pagerinantis medžiagų apykaitą.
Ką sako mokslas: nuo ilgaamžiškumo iki širdies apsaugos
Japonijoje, kur žalioji arbata geriama kasdien, žmonės turi vieną ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje. Mokslininkai iš Tohoku universiteto nustatė, kad žmonės, kasdien išgeriantys 3–5 puodelius žaliosios arbatos, turi 20–30 % mažesnę riziką mirti nuo širdies ligų ar insulto.
Kitas „Harvard Health“ tyrimas parodė, kad žalioji arbata gali pagerinti insulino jautrumą, todėl ji naudinga ir tiems, kurie turi polinkį į cukrinį diabetą.
Kofeino kiekis: švelnus, bet veiksmingas tonikas
Viename puodelyje žaliosios arbatos yra apie 25–30 mg kofeino, kai tuo tarpu juodojoje – beveik dvigubai daugiau. Todėl žalioji arbata švelniai tonizuoja, suteikia energijos be nervingumo ar širdies plakimo, kuriuos sukelia kava.
Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori pradėti rytą natūraliai, be stimuliantų pertekliaus.
Kada ir kaip gerti žaliąją arbatą
Norint išnaudoti visas jos savybes, žalioji arbata turėtų būti geriama:
- Ryte arba dieną, kad kofeinas netrukdytų miegui.
- Ne iškart po valgio, nes arbatos taninai mažina geležies įsisavinimą.
- Su vitaminu C turinčiais produktais – pavyzdžiui, lašeliu citrinos, apelsinu ar net paprikų salotomis – taip sustiprinamas antioksidacinis poveikis.
Svarbu: per stiprus užpilas arba pernelyg didelis kiekis (daugiau nei 6 puodeliai per dieną) gali sukelti dirglumą ar dehidrataciją. Arbata neturėtų pakeisti vandens – ji turėtų būti sveikas kasdienės rutinos priedas.
Kasdienio įpročio vertė
Nuoseklus žaliosios arbatos vartojimas veikia ne momentiškai, o kaupiasi – kaip ilgalaikė investicija į sveikatą. Ji mažina uždegimą, saugo nuo ląstelių pažeidimų, gerina virškinimą ir net padeda išlaikyti odos elastingumą.
Tad jei ieškote vieno kasdienio įpročio, galinčio pagerinti savijautą, žaliosios arbatos puodelis – puikus startas. Tai paprastas, prieinamas ir mokslu pagrįstas būdas duoti organizmui tai, ko jam labiausiai reikia – švarą, balansą ir ramybę.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
