Kasdienis ritualas, atrodytų, toks paprastas – įmerkti arbatos maišelį į puodelį karšto vandens. Tačiau naujas Šiaurės vakarų universiteto (JAV) tyrimas atskleidė, kad šis įprotis gali turėti ir netikėtą sveikatos naudą: arbatos maišelis veikia kaip natūralus filtras, galintis sumažinti vandenyje esančių sunkiųjų metalų – švino, kadmio ir kitų – kiekį. Kitaip tariant, paprastas arbatos puodelis gali tapti maža, bet efektyvia apsaugos sistema.
Sunkieji metalai – nematomas pavojus vandenyje
Nors Lietuvoje vandens kokybės standartai yra aukšti, sunkieji metalai gali patekti į vandenį net iš pačių vamzdžių. Ypač senesniuose namuose, kur dar gali būti naudotos švino jungtys. Švinas, kadmis ir gyvsidabris – dažniausi kaltininkai. Jie nėra jaučiami nei pagal skonį, nei kvapą, tačiau ilgainiui kaupiasi organizme ir gali pakenkti nervų sistemai, inkstams bei širdies veiklai.
Arbatos maišelis – natūralus filtras
Mokslininkai nustatė, kad tiek arbatžolės, tiek pats maišelio paviršius turi gebėjimą sugerti metalų jonus. Arbatos lapuose gausu polifenolių ir flavonoidų – junginių, kurie jungiasi su metalais ir neleidžia jiems patekti į gėrimą. Maišelio struktūra, ypač jei jis pagamintas iš celiuliozės, dar sustiprina šį efektą – porėtas paviršius „sugaudo“ teršalus ir sulaiko juos net ištraukus maišelį iš puodelio.
„Tai dvigubas filtras – cheminis ir fizikinis,“ aiškina tyrimo autoriai. Skamba kukliai, bet efektas gana įspūdingas: net įprastai plikant arbatą 3–5 minutes, švino kiekis gėrime sumažėja apie 15 procentų. Palikus arbatą plikti ilgiau – net per naktį, kaip ruošiant šaltą arbatą – absorbcija gali siekti beveik 100 procentų.
Ne visi maišeliai vienodi
Svarbiausia detalė – medžiaga. Tyrimas parodė, kad celiuliozės ir popieriniai maišeliai yra patys efektyviausi. Jie ne tik geriau sugeria metalų jonus, bet ir yra saugesni – neskyla į mikroplastiką net veikiami karščio.
Tuo tarpu nailoniniai ar „šilkiniai“ piramidės formos maišeliai, nors atrodo moderniai, šiuo atveju pralaimi: plastikinė jų struktūra ne tik mažiau absorbuoja metalus, bet gali ir pati išskirti mikrodaleles į vandenį. Medvilniniai maišeliai – vidutinis variantas, nors jų privalumas tas, kad jie daugkartiniai.
Plikymo laikas – svarbus kaip niekad
Trumpas arbatos panardinimas – vos kelioms sekundėms – praktiškai neturi jokio filtravimo efekto. Norint gauti realią naudą, reikia bent 3–5 minučių. Ilgesnis plikymas – dar geriau. Tiems, kurie mėgsta ledinę arbatą, mokslininkai rekomenduoja šaltą plikymo būdą: įmerkti maišelius į šaltą vandenį ir laikyti šaldytuve per naktį. Tokiu atveju arbata ne tik švelnesnio skonio, bet ir veikia kaip itin veiksmingas „metalinės taršos“ absorbentas.
Paprastas įprotis – tikras mokslinis triukas
Šis atradimas nepretenduoja pakeisti vandens filtrų, bet siūlo paprastą, prieinamą būdą sumažinti kasdien gaunamų sunkiųjų metalų kiekį. Jei dauguma jūsų suvartojamo vandens – arbatai ar kavai, šis efektas tampa reikšmingas.
Be to, arbata pati savaime – sveikatos eliksyras: antioksidantai, geresnė širdies veikla, mažesnė uždegimų rizika, ramesnis protas. O dabar dar ir natūrali apsauga nuo teršalų.
Ką verta įsidėmėti
- Rinkitės celiuliozės arba popierinius arbatos maišelius – jie filtruoja geriausiai.
- Venkite nailoninių ar „šilkinio“ tipo maišelių – jie gali išskirti mikroplastiką.
- Arbatos plikymo laikas turėtų būti bent 3–5 minutės; šaltas plikymas per naktį – dar efektyvesnis.
- Arbatos gėrimas – papildoma, bet ne vienintelė apsauga nuo sunkiųjų metalų.
Mokslas primena paprastą tiesą: kartais didžiausi pokyčiai slypi kasdienybėje. Puodelis arbatos – ne tik ritualas ar malonumas, bet ir mažas žingsnis švaresnio, sveikesnio gyvenimo link.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
