Ar pirtis visada sveika? Tik tada, kai žinote savo ribas: gydytojai ir pirtininkai paaiškina, kokios šilumos kūnui iš tikrųjų reikia

Ar pirtis visada sveika? Tik tada, kai žinote savo ribas: gydytojai ir pirtininkai paaiškina, kokios šilumos kūnui iš tikrųjų reikia

Pirtis Lietuvoje turi beveik religinį statusą – „išperkame nuodėmes“, „išprakaituojam virusą“, „sustiprinam širdį“. Ir dalis to tiesa: reguliariai kaitinantis pirtyje mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gerėja kraujotaka, miegas, savijauta. Būtent tai rodė ir suomiai: žmonės, kurie saunoje lankosi 2–3 kartus per savaitę, rečiau suserga širdies ligomis ir net gyvena ilgiau.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – pirtis yra kontroliuojamas stresas kūnui. Jei tą stresą padidiname per daug – smarkiai padidiname temperatūrą, per ilgai sėdime, šokame į ledinį vandenį turėdami širdies problemų – tas pats ritualas tampa rizika. Apie tai kalba ir kardiologiniai šaltiniai: pirtis sveika daugumai, bet ne visiems ir ne bet kaip.

Kiek šilumos iš tikrųjų reikia?

Mokslinėje literatūroje ir pirties praktikoje labai panašūs skaičiai: sveikam žmogui pakanka 70–90 °C tradicinėje saunoje, po 8–12 min. vienam užėjimui. Iš viso – 2–3 tokie ciklai su atvėsimu ir poilsiu. Tai tas diapazonas, kuriame kūnas gauna naudą (pagerėjusi kraujotaka, prakaitavimas, raumenų atsipalaidavimas), bet dar nespėja perkaisti ar netekti per daug skysčių. Temperatūras virš 100 °C ir užsibuvimus po 20–30 min. geriau palikti labai patyrusiems, ir tai – ne kasdien.

Garinėje ar turkiškoje pirtyje (žemesnė temp., didesnė drėgmė) galima būti kiek ilgiau, nes ten kūną veikia ne toks agresyvus sausas karštis. Infraraudonųjų spindulių kabinos apskritai dirba 50–60 °C ribose, bet šildo giliau – jos labiau terapinės, o ne „pasėdėti karštyje“.

Kada pirtis draugė, o kada – ne?

Pirtis ypač naudinga:

• turintiems padidėjusį kraujospūdį (reguliarus lankymasis jį laikinai sumažina),
• žmonėms, kuriems reikia atsipalaiduoti po krūvio,
• tiems, kurie nori pagerinti miegą ir sumažinti įtampą.

Bet atsargiai turi būti:

• sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (ypač jei neseniai buvo infarktas, esate po širdies įvykio, turite nestabilią krūtinės anginą – tai nurodoma kaip kontraindikacija), nes karštis išplečia kraujagysles, spaudimas krenta, o paskui – staigiai šoktelėja, jei einate į ledinį vandenį;
• karščiuojant ir sergant ūmiomis infekcijomis – organizmas ir taip kaista, papildomas karštis jam tik našta;
• jei geriate alkoholį – alkoholis kartu su karščiu didina dehidrataciją ir širdies ritmo sutrikimų riziką.

Šaltas dušas ar sniegas po pirties – gražu instagrame, bet mediciniškai tai staigus kraujagyslių susitraukimas, staigus spaudimo šuolis ir gana rimtas iššūkis širdžiai. Žmonėms su širdies ligomis gydytojai rekomenduoja rinktis drungnų–vėsių vandens procedūrų laipsnišką atvėsimą, o ne šuolį į eketę.

Kaip atrodo „teisingas“ pirties ciklas?

1. Pasiruošimas – 1–2 val. prieš pirtį nevalgyti sočiai, atsigerti vandens ar šiltos arbatos be cukraus.
2. 1 užėjimas – 5–10 min. (pradedančiajam), tik sušilti, stebėti pulsą ir savijautą.
3. Atvėsimas + poilsis – leisti kūnui pats atvėsti, tada nusilieti vėsiu (ne lediniu) vandeniu.
4. 2 užėjimas – 8–12 min., prasideda geriausias prakaitavimas.
5. Poilsis ir skysčiai – mineralinis vanduo ar elektrolitai, nes su prakaitu netenkate mineralų.
6. 3 užėjimas – jei dar yra jėgų – vantos, gilesnis įšilimas, bet ne per jėgą.

Tokia seka leidžia gauti naudą, o ne išnešioti galvą iš pirties. Būtent cikliškumas – sušilti, atvėsti, pailsėti – yra klasikinis suomiškų ir lietuviškų pirčių principas.

Dažniausios klaidos

• „Kas ilgiau – tas sveikiau“. Ne. Pirtis veikia kaip trumpas, bet stiprus dirgiklis. Per ilgai sėdint rizikuojate dehidratuoti, apsvaigti, šoktelės pulsas.
• Mažai geriama. Šlapias rankšluostis ant galvos neatsvers 0,5 l vandens.
• Iškart – į ledą. Kontrastai naudingi, bet tik kai žmogus atsivėsino ir yra sveikas.
• Eiti į pirtį sergant tikintis „išprakaituoti ligą“. Sergant ūmiomis infekcijomis geriau duoti imuninei sistemai ramų režimą, o ne pirtį.

Apibendrintai

Pirtis yra puikus sveikatos įrankis – tai rodo ir suomiai, ir vėlesnės apžvalgos: reguliarus, bet saikingas lankymasis siejamas su mažesne širdies ligų, net demencijos rizika. Bet tai galioja tik tada, kai laikomasi saugumo: protinga temperatūra (70–90 °C), trumpi užėjimai (iki 15 min.), pakankamai vandens ir jokio heroizmo šokant į eketę su sergančia širdimi. Kitaip tariant, pirtis turi auginti jėgas, o ne tapti egzaminu kūnui.