Ryškūs saldainiai, spalvoti gėrimai ir žaismingi pusryčių dribsniai atrodo nekaltai – juk jie skirti vaikams. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas Mitybos ir dietologijos akademijos žurnale, atskleidžia nerimą keliančią realybę: sintetinių maistinių dažiklių vartojimas pasiekė tokį mastą, kad juos galima rasti beveik viename iš penkių supakuotų maisto produktų JAV, o daugiausia jų – būtent vaikams skirtuose produktuose.
Spalvos pritraukia vaikus, bet kainuoja sveikatą
Tyrimą atlikę Šiaurės Karolinos universiteto Džordžo pasaulinės sveikatos instituto ir Viešojo intereso mokslo centro mokslininkai išanalizavo apie 40 000 produktų, parduodamų JAV prekybos centruose. Paaiškėjo, kad 28 % vaikams skirtų produktų turi sintetinių dažiklių – daugiau nei dvigubai dažniau nei kituose (11 %).
Dar labiau neramina tai, kad spalvotuose produktuose cukraus kiekis buvo 141 % didesnis nei tuose, kuriuose dažiklių nėra – vidutiniškai 33,3 g 100 g produkto, palyginti su 13,8 g. Kitaip tariant, ryškesnis maistas beveik visada reiškia ir saldesnį.
Ką slepia ryškios pakuotės
Didžiausia sintetinių dažiklių koncentracija rasta saldumynuose, gazuotuose ir sportiniuose gėrimuose, kepiniuose, pusryčių dribsniuose bei paruoštuose patiekaluose. Tarp gamintojų išsiskiria žinomi prekės ženklai:
- „Ferrero“ – 60 % gaminių turi dirbtinių dažiklių,
- „Mars“ – 52 %,
- „PepsiCo“ – 51 % gėrimų,
- sportiniuose gėrimuose sintetinių dažiklių rasta net 79 % atvejų.
Tyrimo bendraautorė dr. Elizabeth Dunford pabrėžia, kad maisto pramonė spalvas dažnai naudoja kaip psichologinį masalą: „Ryškūs atspalviai ir didelis cukraus kiekis sukuria iliuziją, kad produktas yra linksmas ir skanus. Tačiau abu šie faktoriai ilgainiui kenkia sveikatai.“
Kodėl dirbtiniai dažikliai pavojingi
Per pastaruosius kelis dešimtmečius sukaupta pakankamai duomenų, kad kai kurie sintetiniai dažikliai gali paveikti vaikų elgesį, sukelti hiperaktyvumą, alergines reakcijas ar virškinimo problemų. Tyrimai taip pat rodo, kad tam tikros cheminės medžiagos, ypač azodažai (pvz., tartrazinas, alura raudonasis, chinolino geltonasis), gali trikdyti kepenų veiklą ir neigiamai veikti kraujotakos sistemą.
Pasak dr. Thomaso Galligano, maisto dažikliai neturi jokios maistinės vertės ir yra visiškai nereikalingi: „Jie naudojami vien dėl išvaizdos. Tačiau žala, kurią jie gali padaryti vaikų organizmui, verčia rimtai abejoti jų vieta mūsų racione.“
Tėvų atsakomybė – skaityti etiketes
Kol JAV institucijos tik svarsto dėl griežtesnių reglamentų, mokslininkai ragina tėvus būti budrius:
- vengti produktų, kurių sudėtyje yra žymėjimų E102, E110, E122, E129, E133, nes tai dažniausiai pasitaikantys sintetiniai dažikliai;
- stebėti cukraus kiekį, nes dažikliai dažnai derinami su saldikliais;
- pirmenybę teikti natūraliems pigmentams, pvz., burokėlių, ciberžolės, spirulinos ar morkų ekstraktams.
Europa jau seniai perspėja
Europos Sąjungoje dar nuo 2010 m. reikalaujama, kad ant pakuočių su sintetiniais dažikliais būtų pateikiamas įspėjimas apie galimą poveikį vaikų aktyvumui ir dėmesio sutelkimui. Todėl, nors Lenkijoje ir Lietuvoje šių medžiagų naudojimas griežtai reglamentuojamas, kai kurie importuojami produktai vis dar gali turėti prieštaringai vertinamų priedų.
Mokslininkai primena, kad ryškios spalvos ant lėkštės nebūtinai reiškia sveiką pasirinkimą. Dažnai jos slepia cheminį papildą, kuris, nors ir gražus akiai, ilgainiui gali brangiai kainuoti – ypač vaikų sveikatai.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
