Žmonės mėgsta tikėti, kad jų vidinis laikrodis yra „tokio tipo“, kokį lemia genetika ar gyvenimo būdas. Vieni nuo vaikystės keliasi lyg gaidžiai, kiti – lyg vampyrai, kurių tikrasis gyvenimas prasideda sutemus. Tačiau naujas, itin platus tyrimas rodo, kad šie įpročiai turi kur kas didesnę kainą nei tik rytinį nuovargį ar dienos mieguistumą. Mokslininkai atskleidė, jog paros metas, kada keliatės, gali būti tiesiogiai susijęs su ilgaamžiškumu – o rytiniai paukščiai turi aiškų pranašumą.
Didžiausias tyrimas apie chronotipus atskleidė neraminančią tendenciją
Tyrime, kuriame dalyvavo net 433 tūkst. žmonių nuo 38 iki 73 metų, šešerius su puse metų buvo stebimi dalyvių įpročiai, ligos ir mirtingumas. Rezultatas buvo stulbinantis:
vėlyvo chronotipo („pelėdų“) atstovai turėjo 10 % didesnę mirties nuo bet kokios priežasties riziką, lyginant su tais, kurie keliasi anksti ir didžiausią energiją jaučia ryte.
Svarbu tai, kad tyrėjai kontroliavo daugybę kitų veiksnių – amžių, BMI, mitybą, gyvenimo būdą, lytį, miego trukmę. Kitaip tariant, rizika nebuvo paaiškinama vien blogais įpročiais – pats paros ritmo poslinkis pasirodė turintis reikšmę.
Kuo rizikuoja „pelėdos“?
Pavojus neapsiriboja vien ankstyvesniu mirtingumu. Pastebėti ir kiti ryškūs sveikatos skirtumai:
- 2 kartus didesnė psichologinių sutrikimų rizika – nuo depresijos iki nerimo.
- 30 % didesnė diabeto rizika – naktinis gyvenimo ritmas trikdo insulino reguliaciją.
- 23 % didesnė kvėpavimo takų ligų rizika.
- 22 % dažnesni virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant IBS ir kitas lėtines problemas.
Žmogaus organizmas tūkstančius metų buvo suderintas su natūraliu šviesos ciklu. Kai smegenys gauna signalą „naktis“, tačiau kūnas tuo metu yra aktyvus, sutrinka hormonai, medžiagų apykaita ir net imuninė veikla. Ilgainiui tai palieka įspaudą sveikatai.
Ar įpročiai gali pakeisti likimą? Taip – bent iš dalies
Tyrimo autorė, chronobiologė ir neurologijos profesorė Kristen L. Knutson pabrėžia, kad chronotipas nėra nuosprendis. Genetika turi įtakos, bet nemažą vaidmenį atlieka ir įpročiai.
Didžiausias raktas – palaipsnis ritmo keitimas:
- kasdien gulkitės ir kelkitės 15–20 minučių anksčiau,
- vakarais venkite ekranų ir ryškios šviesos,
- rytais išeikite į dienos šviesą (tai stipriausiai reguliuoja biologinį laikrodį),
- vakarienę valgykite iki 19 valandos,
- kofeiną ribokite po pietų.
Šie pokyčiai leidžia kūnui „perstatyti laikrodį“ be šoko. Mokslas aiškiai rodo, kad net dalinis perėjimas prie ankstyvesnio ritmo mažina sveikatos rizikas.
Kraštutiniai chronotipai egzistuoja, bet dauguma gali prisitaikyti
Yra žmonių, kurių ritmas yra biologiškai ypatingas:
- ankstyvos miego fazės sindromas (FASPS) – žmonės natūraliai keliasi apie 4:00–5:00 ryto;
- uždelstos miego fazės sindromas (DSPS) – užmigti pavyksta tik apie 3:00–5:00 ryto.
Tačiau šie atvejai reti. Dauguma „pelėdų“ nėra pasmerkti – jiems tiesiog reikia sąmoningai padėti savo vidiniam laikrodžiui sustyguoti ritmą.
Ką tai reiškia mums visiems?
Ši informacija meta iššūkį giliai įsišaknijusiai idėjai, kad svarbiausia – miegoti 7–8 valandas. Pasirodo, kad miego laikas yra toks pat svarbus kaip ir miego trukmė. Ankstyvas kėlimasis labiau dera su mūsų biologija, o vėlyvas ritmas gali būti nepastebėtas, bet nuolatinis streso veiksnys organizmui.
Kitaip tariant, anksčiau keltis – tai ne tik produktyvumo patarimas, bet ir realus būdas sumažinti ligų riziką ir pratęsti gyvenimo trukmę.
Ir galbūt verta nuo rytojaus atsistatyti žadintuvą bent šiek tiek anksčiau – ne dėl darbo, o dėl savęs.
Įspėjimas: ši medžiaga skirta tik edukaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Informacija skirta supažindinti jus su galimais ligų simptomais, priežastimis ir nustatymo metodais, tačiau neturėtų būti naudojama savidiagnostikai ar savigydai. „KAIPKADA.LT” neatsako už diagnozes, nustatytas remiantis svetainės medžiaga. Kilus sveikatos problemų, būtinai kreipkitės į kvalifikuotą gydytoją.
