Trys žodžiai, lyg šarvas nuo piktų žmonių ir aura, kuri žiba kaip reklaminis LED stendas. Skamba patraukliai, bet verta šį pasakojimą peršviesti pro kritinį filtrą – tokį, kuris neskleidžia jokios mistinės šviesos, o tiesiog sveiką psichologinį aiškumą.
Čia ir slypi įdomioji dalis: nors frazė „Aš esu šviesa“ nėra joks magiškas burtažodis, šios istorijos centras iš tikrųjų remiasi realiu psichologiniu mechanizmu. Tik ne tokiu, kokį žada energetiniai mokytojai.
Kodėl apskritai tokios frazės veikia?
Žmogaus protas mėgsta ritualus, ypač vakare, kai tarp budrumo ir miego įsikuria ta keista, minkšta erdvė, kurioje smegenys tampa itin jautrios vaizdiniams. Tokia būsena pavadinama hipnagogine – tai natūralus psichikos „perėjimo koridorius“.
Kai žmogus ramiai ir sąmoningai kartoja pozityvią frazę, protas ją įrašo į emocinį foną. Tai ne energinė magija – tai savireguliacija. Ji keičia ne aplinkinių elgesį, o jūsų laikyseną: tampate ramesni, mažiau reaguojate į agresiją, labiau valdote savo ribas. O kada žmogus atrodo „nepatogus“ norintiems išlieti pyktį? Tada, kai jis nereaguoja taip, kaip jie tikisi.
Niekas iš tikrųjų nebėga nuo jūsų šviesos. Jie bėga nuo to, kad jūsų reakcija nebekaitina jų emocinės grandinėlės.
Ar „Aš esu šviesa“ turi kokį nors ypatingą poveikį?
Tik tiek, kiek leidžiate jam turėti. Frazė yra metafora, o metaforos yra puikūs mentaliniai įrankiai. Šviesa čia reiškia sąmoningumą, vidinį stabilumą, gebėjimą matyti save iš šalies. Tai nėra energetinis lazeris. Tai yra jūsų nusiteikimas.
Jei žmogus prieš miegą ramiai įsivaizduoja save šviesos šaltiniu, jis nurimsta. Kvėpavimas sulėtėja. Kūnas palengvėja. Tokia būsena tiesiogiai mažina nerimą. O nerimo sumažėjimas yra kaip išjungtas signalinis žiburys tiems, kurie paprastai reaguoja į kitų silpnumą ar susierzinimą.
Kodėl kai kurie žmonės tikrai pradeda jūsų vengti?
Čia veikia labai paprastas socialinės psichologijos dėsnis: žmogus, kuris laikosi aiškių ribų, skleidžia rimtį ir sugeba nereaguoti į provokacijas, yra nepatogus tiems, kurie maitina savo emocijas konfliktu. Tokiems žmonėms reikia kibirkšties. O jei jos negauna – ieško kito „kanalo“.
Tai nėra jūsų telepatinė galia. Tai jūsų emocinis stuburas.
Kas išties naudinga šiame rituale?
Čia prasideda realus mokslas, o ne tariama aura.
Toks vakaro sakinys…
- sumažina streso hormonų lygį,
- padeda įtvirtinti pozityvų savęs suvokimą,
- padeda formuoti aiškesnes asmenines ribas,
- švelniai nukreipia protą nuo dienos perdirbimo į nusiraminimą.
Taigi šis ritualas nėra apie atbaidytus „piktus žmones“. Jis apie tai, kad ramus žmogus pats nebeįsitraukia į konfliktus. Ir tokia būsena tikrai pakeičia aplinką – be jokios mistikos.
Tad ar verta kartoti „Aš esu šviesa“?
Jeigu ši metafora tinka – puiku. Ji gali veikti kaip vidinio nusiraminimo raktas.
Bet veikia ne žodžiai. Veikia jūsų dėmesys, kvėpavimas ir vaizdinys.
Tikrieji „pikti žmonės“ jus aplenkia ne todėl, kad jus kažkaip išmeta jie iš savo energinio lauko. Jie tiesiog nebemato prie ko prikibti.
Žmogus, kuris žino savo vertę ir geba išlaikyti ramybę, visada skleidžia šviesą – ne metaforiškai, o labai žemiškai: savo elgesiu, žvilgsniu ir laikysena.
O jei norėsite, galime pakalbėti ir apie kitus psichologinius ritualus, kurie suteikia vidinės tylos daugiau nei kiekviena ezoterinė mantra kartu sudėjus.
