Šis pasakojimas apie „daugiau niekada nepirksiu maltos kiaulienos“ dažnai skamba socialiniuose tinkluose kaip sensacinga žinutė, nors tikrovė kur kas žemiškesnė. Maltą kiaulieną iš tikrųjų verta rinktis atsargiai – ne todėl, kad ji savaime „pavojinga“, bet todėl, kad būtent šiame Produkte slypi daugiausia kokybės niuansų, apie kuriuos pirkėjas ne visada pagalvoja.
Kad suprastume, kur čia tyko tikroji rizika, verta išvynioti problemą iki paprasčiausios jos formos: malta mėsa iš parduotuvės dažnai nėra tokia, kokią įsivaizduojame.
Maltos kiaulienos kokybė priklauso nuo to, kas iš tikrųjų sumalta. Čia slypi didžiausia bėda – ne pati kiauliena, o jos „komplektacija“.
Parduotuvių maltos mėsos sudėtyje neretai atsiduria ne vien liesa mėsa, o visa skerdenos „mozaika“:
– jungiamasis audinys
– riebalų perteklius
– odelės
– kremzlės
– prastesnės kokybės atraižos
Tai leidžiama pagal gamybos taisykles, tačiau visi šie „papildymai“ produktą daro sunkesnį, riebesnį ir maistingumo požiūriu prastesnės vertės. Todėl esmė paprasta – mala ne tai, ką mes galvojame, kad mala.
Kaip atpažinti prastos kokybės maltą kiaulieną?
Jeigu nenorite parsinešti į namus abejotino gaminio, verta pasitelkti keletą gana patikimų ženklų:
1. Spalva
Šviežia malta kiauliena – švelniai rausva iki šviesiai raudonos.
Jeigu matote pilką, rusvą arba violetinį atspalvį – produktas jau pavargęs ir galėjo pradėti gesti.
2. Kvapas
Kiauliena turi natūraliai švelnų, malonų aromatą.
Jeigu jaučiate rūgštelę, kartumą ar net vos pastebimą „aitrumą“ – geriau padėkite atgal.
3. Tekstūra
Gaminys neturi būti vandeningas ar lipnus. Perteklinis skystis dažnai slepia tai, kad mėsa buvo užšaldyta ir atitirpinta ne kartą.
Kodėl malta kiauliena laikoma mažiau „draugiška“ sveikatai?
Tai susiję su dviem dalykais: riebalais ir virškinimu.
Daug prisotintų riebalų
Pigios maltos kiaulienos riebalų kiekis kartais siekia net 30–40 %.
Per didelis jų kiekis prisideda prie:
– „blogojo“ cholesterolio kilimo
– širdies ir kraujagyslių ligų rizikos
– kepenų ir tulžies pūslės apkrovos
Sunkesnis virškinimas
Kiauliena – pati „lėčiausia“ mėsa virškinimo sistemos požiūriu.
Jei malta mėsa gaminta iš riebesnių dalių, skrandyje gali likti sunkumo ir sotumo jausmas ilgiau nei norėtųsi.
Ar tikrai reikia visiškai atsisakyti?
Ne. Pačios kiaulienos demonizuoti nereikia – kokybiškas kiaulienos minkštimas, nugarinė ar filė yra visai normalus baltymų šaltinis. Problema slypi parduotuvėse esančioje masinės gamybos maltoje mėsoje, kurios sudėtis dažnai būna tik dalinai skaidri.
Kaip išvengti rizikos ir vis dėlto mėgautis kokybiška malta mėsa?
– Maldinti mėsą geriausia pačiam arba prašyti mėsininko, kad sumaltų jūsų pasirinktas gabalas.
– Rinktis liesesnes kiaulienos dalis (kaklo ar mentės mišinius).
– Stebėti etiketę – geriausia, kad sudėtyje būtų tik „kiauliena“, be papildomų riebalų ar vandens.
Galų gale svarbiausia ne tai, kad malta kiauliena „blogas produktas“, o tai, kad masinės gamybos variantai dažnai neatitinka to, ką vartotojas įsivaizduoja perkant. Su šiek tiek žinojimo galima lengvai išvengti nekokybiškų gaminių ir mėgautis saugiai paruošta mėsa be nusivylimo.
